Daugelio Vakarų Europos ir Skandinavijos šalių senjorai, išėję į užtarnautą poilsį, gali džiaugtis sočia ir oria senatve, pakeliauti po pasaulį. Lietuvoje pensinis amžius daug kam asocijuojasi su skurdu. Todėl nemažai pensininkų atsisako savo svajonių ir nejučia tampa amžini bambekliai.
Būrėsi senjorai
Senjorų bendruomenė yra viena iš didžiausių, bet primiršta ir valdžios, ir renginių organizatorių. Visai kitokia nei Lietuvos pagyvenusių žmonių yra Vakarų Europos ar Skandinavijos šalių pensininkų padėtis. Užsienyje garbaus amžiaus sulaukusieji pagaliau gali atsiduoti savo pomėgiams, įdomiai veiklai, kelionėms po pasaulį, susitikimams su draugais ir bičiuliais – visam tam, kam neužteko laiko dirbant.
Daugelis Lietuvos senjorų gyvena kitaip nei jų bendraamžiai užsieniečiai. Dažnas sulaukęs pensinio amžiaus palieka darbą ir tarsi pasitraukia į užribį. Tačiau gaunamos pensijos pakanka tik būtiniausioms reikmėms, kitaip tariant, išgyventi. Todėl žmogus priverstas atsisakyti mėgstamos veiklos ir užsidaryti tarp keturių sienų.
Praėjusį penktadienį miesto centre visą dieną vykę projekto „Aktyvus senjoras“ renginiai parodė, kad ne visi pensininkai – nuolat bambantys ir viskuo nepatenkinti žmonės. Atvirkščiai, ir Panevėžyje yra veiklių, gyvenimo energija ir optimizmu trykštančių senjorų, tik trūksta veiklos, renginių, kurie galėtų suburti vyresnius žmones.
Kaip teigė projektą „Aktyvus senjoras“ organizavusios VšĮ „ATW sprendimai“ projektų vadovė Giedrė Kuncaitė, įvairių renginių jaunimui yra gana nemažai, tačiau senjorų bendruomenė nepelnytai pamiršta. Siekiant ištaisyti šią klaidą, keturiuose didžiuosiuose miestuose buvo organizuoti renginiai, skatinantys vyresnio amžiaus žmonių aktyvumą, tarpusavio bendravimą, taip pat akcentuojant sveiko gyvenimo būdo ir turiningo laisvalaikio svarbą.
„Kiek daug yra įvairių senjorų organizacijų, asociacijų, bendrijų, kapelų. Apskritai senjorai Lietuvoje labai aktyvūs, tik tokių renginių jiems tikrai trūksta. Norisi skatinti ir kartų bendrumą. Tikimės, kad šis renginys bus tradicinis“, – „Sekundei“ teigė G. Kuncaitė.
Pasak vienos iš organizatorių, pagyvenusieji turėjo ką veikti visą dieną, priklausomai nuo poreikio ir noro. Pirmoji dalis buvo daugiau sportinė.
Rytą senjorai pradėjo mankšta, mokėsi šiaurietiško ėjimo su lazdomis. Vėliau klausėsi sveikatingumo paskaitos ir turėjo progą pabendrauti su ypatingu renginio svečiu – keliautoju, rašytoju ir žurnalistu Algimantu Čekuoliu. O vakarop jie galėjo pasiklausyti Vaidos Genytės ir Vytauto Šiškausko koncerto.
Įkvėpė optimizmas
Daugelis kalbintų panevėžiečių teigė, kad juos labiausiai įkvėpė optimistinis A. Čekuolio pokalbis. Žinomam televizijos laidos vedėjui – jau 82-eji, tačiau pavyzdžiu, į kurį reikėtų lygiuotis, A. Čekuolis savęs nelaiko. Jo teigimu, kiekvieno kelias paskutinės gyvenimo stotelės link vis kitoks ir jį įveikti turi pats žmogus. O kaip tai padarys, priklauso tik nuo paties žmogaus.
Sakoma, kad sustabdyti senėjimo negalima, bet A. Čekuolis įsitikinęs: tą procesą būtina atitolinti. Tik čia jokios stebuklingos piliulės ar žolelės nepadės, svarbiausia, kad žmogus, priartėjęs prie pensinio amžiaus, nenustotų viskuo domėtis, svajoti, siekti savo tikslų, mokytis.
„Mūsų senjorai daugelio dalykų nesupranta. Jie yra pavergti fatalizmo: jeigu man sukako septyniasdešimt, vadinasi, ko čia daugiau norėti. Daugelis nesupranta, kad išmintis su metais tik didėja, ypač jeigu neleidžiama smegenims susirgti ir nusilpti. Bet koks organas, tarp jų ir smegenys, jeigu nėra naudojamas, atrofuojasi, sumenksta. Ypač jeigu pradėsime rūkyti, gerti. Su senatve reikia kovoti. Bet tai yra kasdienis darbas“, – įsitikinęs A. Čekuolis.
Kovoti su senatve yra daug ir įvairių būdų: vaikščioti, reguliariai mankštintis, bendrauti su draugais, aktyviai dalyvauti šeimos ir visuomenės gyvenime. O svarbiausia – turėti perspektyvą.
„Pensija – ne riba, kai būtina atsisakyti savo svajonių ir pomėgių. Reikia turėti motyvaciją gyventi, perspektyvą. Kodėl tik labai maža dalis pensinio amžiaus žmonių dirba? Todėl, kad darbą mato kaip prakeikimą ar tiesiog tingi. Darbas turi teikti malonumą. Darbo jėgos problema Lietuvoje tik aštrės. Jaunos šeimos dažnai neturi vaikų arba augina tik vieną, geriausiu atveju du. Esant tokiam gimstamumui nebus kam dirbti ir išlaikyti dabartinius keturiasdešimtmečius. Todėl labai svarbu rasti mėgstamą darbą ir tapti savo srities specialistu, kad net ir sulaukus pensinio amžiaus norėtųsi dirbti“, – kalbėjo žinomas žmogus.
Reikia planuoti gyvenimą
Pasak žurnalisto ir keliautojo, jeigu sveikata nebeleidžia dirbti, žmogus privalo rasti mėgstamą užsiėmimą ir tobulinti savo gebėjimus, įgūdžius. Pavyzdžiui, prižadėti sau kitąmet išmokti siuvinėti nauju būdu arba mokytis užsienio kalbos.
„Reikia turėti ateitį. Jokiu būdu nesu pavyzdys niekam, bet visada žinojau, kad šiais metais išeis mano knyga, žinau, kad 2014-aisiais knygų mugėje pasirodys leidinys apie KGB „Generolo Sena Karvė istorija“. Jau žinau, ką darysiu 2015-aisiais. Pagalvojęs kiekvienas žmogus galėtų pasakyti, ką nuveiks kitais ar dar kitais metais. Perspektyvos turėjimas yra rimtas signalas organizmui saugoti smegenų ląsteles. O jeigu turėsi ramią galvą, greitai ir mirsi“, – mano A. Čekuolis.
Jo teigimu, ne kiekvienas sugeba rašyti knygas, bet beveik visi jas gali skaityti. Tik labai svarbu atsirinkti gerus leidinius. Neskaityti tų rožiniais viršeliais, nes jos – kaip muilo operos per televizorių.
„Televizija duoda ne tik iškeptą blyną, bet ir sukramtytą, netgi pašauna jį jums į burną. Belieka nuryti. O knyga yra stebuklas! Ji priverčia matyti vaizdus, girdėti balsus, sekti siužetą. Todėl skaitymas labai svarbu smegenų lavinimui. Kas dar svarbu? Dienoraščio vedimas, laiškų vaikams, anūkams rašymas. Privalu spręsti sudėtingus kryžiažodžius. Moterims – siuvinėti, megzti, vyrams – žaisti šachmatais arba šaškėmis. Lavinimas išsaugo smegenis. Lygiai taip pat kaip raumenų lavinimas išsaugo kūną. Jis sustabdo protinį nuosmukį ir net Alcheimerį“‚ – patarimų, kaip išlikti žvaliems, negailėjo A. Čekuolis.
Bendravimas daro stebuklus
A. Čekuolis teigė, kad visi patarimai – ne iš piršto laužti, o jo paties praktikuojami. Vyras jau seniai nebeskaičiuoja savo metų. Kiekvieną dieną pradeda lengva mankšta ir kontrastiniu dušu, stengiasi neprikimšti skrandžio, pats savo kailiu patyrė, kad kuo sotesnis pilvas, tuo tingesnės smegenys. Nors dabar labai populiaru nevalgyti mėsos produktų ar apskritai tapti žaliavalgiu, A. Čekuolis įsitikinęs, kad žmogus pirmiausia turi įsiklausyti į savo organizmą ir jeigu mėsos nori, jos neatsisakyti.
„Niekada nesakau, kad reikia nusigręžti nuo alaus bokalo ar vyno taurės, visko galima ir reikia, bet turi būti saikas“, – pabrėžė svečias.
Puiki savijauta taip pat neatskiriama nuo bendravimo, net ir paprastas pokalbis duoda darbo smegenims. Žinomas televizijos vedėjas teigė gyvenantis vienišiaus gyvenimą. Nors turi žmoną, kurti jam reikalinga vienatvė ir tyla, bet neatsisako ir išvykų į įvairius renginius, susitikimų su žmonėmis. Pokalbiai, pasak jo, yra savotiška proto mankšta.
„Bet koks darbas išvargina, bet jeigu dirbi nuoširdžiai, jis ir praturtina. Tokie išvažiavimai, bendravimas su žmonėmis – tikra šventė, nes gali išsakyti, kas tavyje susikaupę ir netinka į jokį kitą formatą – televizijos laidą ar knygą. Be to, tokiuose renginiuose gaunu „maisto“ – matau, kokios temos domina daugelį, kokios – ne. Kada prieš save matai ne spiginančias vaizdo kameras, o žmogaus veidą ir bandai įžvelgti jo emocijas, mintis, būna visai kitaip. Kita vertus, nėra nieko smagiau, kaip grįžti į mylimą Panevėžį, kuriame gimiau“, – sakė A. Čekuolis.
Ne tik anūkus augina
„Aktyvaus senjoro“ renginiuose dalyvavę panevėžiečiai neslėpė, kad tokie susibūrimai labai reikalingi. Tai puiki proga aktyviai ir turiningai leisti laiką, susirasti bendraamžių.
Kartu su būreliu senjorų mankštą dariusios panevėžietės Birutė ir Liucija teigė, kad beveik kasryt jos mankštinasi, bet sportuoti bendraminčių būryje daug smagiau. Prieš pusmetį atradusios šiaurietiško ėjimo malonumą moterys tvirtino esančios savamokslės, todėl profesionalų vedami užsiėmimai – puiki proga išmokti vaikščiojimo su lazdomis subtilybių.
„Labai smagu, kai mankštas veda profesionalai. O kai sportuojančiųjų daugiau, dar smagiau. Tik diena gal per karšta intensyvioms treniruotėms“, – teigė panevėžietės.
Atlikėjus palaikiusi ne tik plojimais, bet ir šokiais Irena džiaugiasi, kad senjorai neliko pamiršti, tik apgailestavo, jog apie renginį daugelis sužinojo visiškai atsitiktinai ar atėjo pavėlavę.
„Kai tik išgirstu, kad mieste koks renginys, visada dalyvauju. Patekau tiesiai į šokius, jeigu būčiau žinojusi apie mankštą, būčiau atėjusi nuo pat ryto. Senjorams reikia tokių sveikatinimo renginių, šokio, dainų ir susibūrimų, jie džiugina ir uždega norą gyventi. Nuo vaikystės buvau labai aktyvi, per gyvenimą visada bėgte bėgau, o dabar džiaugiuosi, kad sveikata puiki ir suspėju ne tik anūkus auginti“, – sakė Irena.
Lina DRANSEIKAITĖ
