Palangos gyvenimo ritmas – banguotas kaip šalia tyvuliuojanti Baltijos jūra. Vieną savaitę kavinės pasitinka užkaltais langais, o kitą vos spėja aptarnauti būrius lankytojų. Pajūryje laikinai apsigyvenęs IQ žurnalistas aiškinosi, ar gali Palanga tapti tiesiog kurortu, o ne vasaros kurortu.
Palanga ne vieną dešimtmetį gyvena pagal tokį pat grafiką. Atšilus orams tvarkomas miestas, gyventojai puola gražinti savo valdų. Vasarą – pats darbymetis. Įsisuka kambarių ir apartamentų, dviračių nuomos verslas, gatvės prekyba, trumpam suklesti kavinės. Rudenį apsukos pradeda mažėti, kol galiausiai nukrinta kone iki nulio.
Pavadinti Palangą trijų mėnesių kurortu būtų ne visai tikslu. Bangų neišvengiama net ir vasarą. Jei tik oras prastesnis, poilsiautojų pastebimai sumažėja. „95 proc. sėkmės priklauso nuo to, koks bus oras“, – gero sezono formulę įvardijo Irena Švanienė, Palangos apgyvendinimo paslaugų smulkiųjų teikėjų organizacijos „Svetingas šeimininkas“ vadovė.
Kalendoriuje prasidėjusi vasara dar negarantuoja sėkmės. Reikia, kad ją rodytų ir termometro stulpelis. Mat atvėsus ar juo labiau lyjant žavesį praranda du pagrindiniai Palangos traukos šaltiniai – jūra ir smėlio paplūdimys. O be šių dviejų, reikia pripažinti, daugiau nelabai yra ką veikti.
Tad bent jau smulkusis palangiškių verslas labiausiai priklausomas nuo oro temperatūros, o ši menkai prognozuojama. Todėl ir poilsiautojų srautus sunku numatyti. „Lietuviai važiuoja spontaniškai. Pas mane irgi neliko išankstinių užsakymų“, – pabrėžė I. Švanienė. Dažniausiai klientai pasiskambina iš vakaro ar net tą pačią dieną.
Žinoma, yra tokių poilsiautojų, kurie į Palangą važiuoja ne vieną dešimtmetį vien dėl to, kad ji taip vadinasi. Ir dar vieną dešimtmetį iš įpročio atvyks čia net ir per lietų. Menką kai kurių poilsiautojų patogumų poreikį rodo ir tai, kad jie važiuoja į pajūrį apskritai neužsisakę gyvenamosios vietos ir yra pasiruošę pirkti katę maiše. Tokie atvykėliai maitina nuomotojus, masiškai stovinčius su skelbimais rankose prieš pat miesto riboženklį.
Tačiau pasikliaudama vien tokiais spontaniškais poilsiautojais Palanga netaps klestinčiu kurortu. O norėdama išlyginti lankomumo bangas turėtų pasiūlyti daugiau nei tik jūrą ir paplūdimį.
Vanduo – ne tik jūroje
Jei jūroje vanduo per šaltas, reikia pasiūlyti poilsiautojui maudytis ten, kur šilčiau. Geriausiu atveju – vandens parke. Blogiausiu – paprastame baseine. Tai buvo žinoma dar sovietmečiu, kai Palangoje iškilo „Lino“ baseinas. Nors atkūrus Nepriklausomybę atviras baseinas dar ilgai veikė, kasmet jo būklė blogėjo. Galiausiai baseinas buvo uždarytas, o pastatas tebestūkso avarinės būklės.
Kurorto meras Šarūnas Vaitkus pripažįsta, kad vandens parkas būtų vienas iš trijų objektų, kurie padėtų išlyginti sezoninius nevienodumus. Kiti du – tai sanatorinis gydymas ir ledo arena. Savivaldybė žada prisidėti tik prie vieno – sanatorinio gydymo plėtros. O vandens parku turėtų rūpintis privatūs investuotojai.
Tačiau bendrovė „Lucanica“, nusipirkusi „Lino“ baseiną dar tada, kai šis tebeveikė, apie vandens parką negalvoja. Mat yra kur kas pelningesnių investicijų variantų, nei siūlyti vandens pramogas. Juolab kad „Lucanicos“ veiklos pobūdis su vandens pramogomis nesusijęs – bendrovė plėtoja nekilnojamojo turto projektus. „Lino“ teritorijoje šiauriniame Palangos pakraštyje „Lucanica“ norėtų projektuoti sanatoriją, viešbutį, SPA centrą. Ir tik kaip viena iš komplekso dalių būtų baseinas.
Tiesa, apgriuvęs „Linas“ galutinai bus nušluotas nuo žemės paviršiaus tik tuomet, jei atsiras už tai sumokėsiantis investuotojas. „Lucanicos“ direktorius Aurimas Vaitkevičius pripažįsta, kad kol kas tokio nėra: „Bendraujame, ieškome, kalbamės.“ Jei dabar rengiamą detalųjį planą savivaldybė patvirtins, darbai galėtų prasidėti anksčiausiai 2015 m. pavasarį. O viskas užtruks nuo trejų iki penkerių metų. Vadinasi, teritorija galutinai gali būti sutvarkyta 2020-aisiais.
A. Vaitkevičius nelinkęs detalizuoti, kaip atrodys naujasis kompleksas. Esą atsiradus investuotojui, kuris galėtų skirti bent 170 mln. litų, pagal jo pageidavimus dar gali būti koreguojamas projektas.
Dar vienas baseinas gali iškilti kitame Palangos pakraštyje. Čia apie investicijas galvoja Klaipėdos bendrovė „Karpis“, susijusi su Raimondu Karpavičiumi, kuris netiesiogiai yra ir bendrovės „Marijampolės pieno konservai“ savininkas. Šalia baseino planuojama ir ledo arena. Šis projektas net ir sėkmės atveju būtų įgyvendintas tik 2017 m.
Žieminiai renginiai
Giedrė Kvedaravičienė, Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė ir viešbučio „Vanagupė“ direktorė, atkreipė dėmesį, kad žiemą į kurortą žmonių padėtų privilioti renginiai. Tačiau jų nėra kur organizuoti.
Situacija galėtų pasikeisti rekonstravus vasaros estradą ir pritaikius ją veikti ir žiemą. Vien nauja renginių salė perversmo kurorto gyvenime nepadarys. Tačiau jeigu pavyktų į renginį sukviesti 2 tūkst. žiūrovų, tą dieną kavinės bei viešbučiai pajustų teigiamą poveikį.
Galbūt žmonės iš toliau nevažiuotų vien į koncertą. Tačiau apsilankymą jame galima suderinti su pasivaikščiojimu prie jūros, vakariene restorane, apsilankymu SPA centre ir nakvyne viešbutyje. Jei galiausiai pajūryje atsirastų ir baseinas, veiklos pakaktų visam žiemos savaitgaliui. „Kai kurie žmonės atvažiuoja vien dėl vandens pramogų“, – teigė G. Kvedaravičienė. Jos vadovaujamoje „Vanagupėje“ yra SPA centras. Tiesa, penkios viešbučio žvaigždutės įkandamos ne kiekvienam kurorto svečiui.
Atsiradus daugiau poilsiautojų, padaugėtų ir paslaugas ne sezono metu jiems siūlančių verslininkų. Tuomet būtų galima tikėtis, kad atsiras kritinė svečių masė, kuri galėtų Palangą išjudinti žiemos savaitgaliais.
Paprasti dalykai
Dešimtis ar šimtus milijonų litų kainuojančios sanatorijų, viešbučių ar baseinų statybos padėtų kurortui atsigauti. Tačiau brangios statybos ilgai trunka, tad permainų reikės palūkėti dar bent kelerius metus. Be to, stambūs projektai gali susidurti su finansavimo sunkumais ar įstrigti dėl kitų priežasčių. Tačiau yra ir pigių bei greitų būdų bent šiek tiek pakeisti situaciją.
Nors atsirado investuotojų, siūlančių Palangoje statyti dengtą slidžių trasą, G. Kvedaravičienė pataria Druskininkų aklai nekopijuoti. Pajūryje yra puikūs dviračių takai, kurie žiemą tiktų slidinėti lygumų slidėmis. Tereikėtų dviračių nuomotojams prisitaikyti ir atėjus žiemai pasiūlyti nuomotis slides. Perversmo tai nesukels, tačiau bus nedidelis žingsnis į priekį.
Negalima sakyti, kad Palangos savivaldybė skrajoja padebesiais ir yra užmiršusi svarbias smulkmenas. Pavyzdžiui, neseniai prie dviračių tako atsirado didelė žaidimų aikštelė vaikams. Tačiau esama ir grandiozinių projektų, kurie, jei ir yra reikalingi, sezoniškumo nesumažins. Vienas tokių – Šventosios uosto atstatymas (už šį projektą atsakinga Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija). 2011 m. baigtas pirmasis etapas – uostas pritaikytas mažiesiems laivams, įvyko iškilmingas atidarymas. Tačiau nepraėjus nė dviem savaitėms uosto įplaukos kanalą bangos užnešė smėliu. Pernai bandyta kanalą gilinti, tačiau bangos nepasidavė.
Šiuolaikiškam kurortui išties reikia uosto, į kurį poilsiautojai galėtų atvykti laivais. Bet net jei uostą pavyktų įrengti taip, kad galėtų įplaukti ir išplaukti laivai, atvykę svečiai lygiai taip pat neturėtų ką veikti, kaip ir atvažiavę automobiliais. Nebent degintųsi paplūdimyje, nes Šventojoje viešbučių ir kitų paslaugų pasirinkimas dar menkesnis nei Palangoje. O gegužės pirmoje pusėje gyvybės dar nebūna net savaitgaliais. Tad pats uostas savaime daug poilsiautojų neprivilios. Taip pat kaip ir greta Palangos esantis tarptautinis oro uostas. Bet atsiradus didesnei poilsio ir sveikatinimo paslaugų pasiūlai jūrų bei oro uostai kurortui suteiktų patrauklumo.
Kam to reikia?
Tam, kad kurortas sulauktų daugiau poilsiautojų, reikia investuoti į jo infrastruktūrą. Su tuo sutiko visi IQ pašnekovai. Jie įvardijo baseiną, vandens pramogas, ledo areną, sanatorijas, SPA centrus ir kitus objektus. Nesutariama tik dėl to, kas turėtų už tai mokėti. Pavyzdžiui, jeigu išlaikyti baseiną kainuos daugiau, nei pinigų suneš lankytojai, joks verslas neinvestuos į tokį objektą. ES paramos aruodas, į kurį dabar rodo kone kiekvieno stambesnio projekto autorius, taip pat nėra neišsemiamas. Gali kilti klausimas, ar apskritai reikia investuoti, jeigu tai nepelninga?
Toks požiūris gana paplitęs Palangoje, kaip pripažino apgyvendinimo paslaugų smulkiųjų teikėjų organizacijos „Svetingas šeimininkas“ vadovė I. Švanienė: „Yra tokių, kurie neinvestuoja į nuomojamas patalpas, nes ir taip gauna pageidaujamą kainą.“
Smulkieji verslininkai užima reikšmingą nuomos rinkos dalį. Ir ne vienam iš jų patalpų nuoma nėra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Todėl ir nepuola stačia galva pritraukti svečių ne sezono metu. Pati I. Švanienė irgi dirba tinklinio trenere. Jei ne šis darbas, žiemą ji neturėtų pinigų sąskaitoms apmokėti. Todėl susidaro uždaras ratas. Smulkieji verslininkai nerodo didelio intereso patys investuoti, nes neturi pakankamai pajamų. Pajamų būtų daugiau, jei atvyktų daugiau poilsiautojų ne sezono metu. Tačiau tam reikia investicijų.
Net ir žengti pirmojo žingsnio nėra kaip. Mat dalis patalpų savininkų žiemą išjungia šildymą. Dėl poros svečių net ir neapsimokėtų jo įjungti, bet nieko nedarant daugiau svečių ir nebus. Tad laukiama, kol kas nors kitas pasirūpins, kad poilsiautojų atvyktų tiek, kad smulkiesiems apsimokėtų nerizikuojant dirbti ir žiemą.
Laikas ir pinigai
„Reikia laiko ir pinigų“, – G. Kvedaravičienė trumpai įvardijo, ko trūksta, kad Palanga pasikeistų. Atrodo, kad laikas šiuo atveju nėra didžiausia problema.
Pati Palangos savivaldybė iš savo biudžeto negali skirti pinigų dideliems projektams. Kurorto ižde šiemet numatyta 59,5 mln. litų pajamų. Už jas Palanga turi finansuoti tas pačias funkcijas, kaip ir kitos savivaldybės. Todėl nuosavų lėšų finansuoti objektams (ypač jei jie nebus pelningi), skirtiems ne tik vietos gyventojams, bet ir svečiams iš visos Lietuvos bei užsienio, savivaldybė paprasčiausiai neturi. Papildomų pajamų į biudžetą iš to, kad yra kurortas, Palanga beveik negauna. Todėl naujiems projektams kaskart reikia užsitikrinti Vyriausybės finansavimą. „Jei reikia įrodinėti kaskart, tai ydinga praktika. Dėmesys kurortui turėtų būti didesnis“, – vylėsi Palangos meras Š. Vaitkus.
Palanga kaip kurortas pajamų gauna iš vadinamojo pagalvės mokesčio – nuo kiekvienos nakvynės po litą. Tačiau kol klesti šešėlinės nakvynės, tol pinigai plaukia pro šalį. Pernai surinkta vos kiek daugiau nei 0,5 mln. litų (rinkliava galiojo ne visus metus). Šiemet geriausiu atveju bus milijonas.
Biudžetą galėtų labiau papildyti mokestis už įvažiavimą. Jo surinkimą lengviau kontroliuoti nei pagalvės mokestį. Rinkliavą planuojama įvesti po to, kai bus baigtas tiesti aplinkkelis. Kokio dydžio mokestis bus, dar neapsispręsta. Bet tarp svarstomų variantų yra ir 10 litų. Tokią rinkliavą jau anksčiau yra įsivedusi Jūrmala. Ten ji siekia latą (5 litus).
Yra ir sudėtingesnis būdas savivaldybei prasimanyti pinigų. Bet kokios užbaigtos investicijos į komercinį nekilnojamąjį turtą reiškia, kad savivaldybė surinks daugiau nekilnojamojo turto mokesčio.
Realūs nerealūs
Palangos valdžia tikisi pagaliau išjudinti Klaipėdos jūrininkų ligoninės buvusių gydyklų komplekso rekonstrukciją. Savivaldybei priklausantis sovietiniais metais statytas gydyklų pastatas šiuo metu apleistas. Šalia esančiame sklype yra mineralinio vandens gręžiniai, priklausantys bendrovei „Minera“. Šią valdo Šiaulių bankas. Planuojama, kad patvirtinus detalųjį planą į gydyklų atgaivinimą investuos „Minera“. Savivaldybė būtų projekto dalininkė.
Kitas realus projektas – naujo viešbučio statyba buvusio „Jūratės“ baseino vietoje. Statybos penkerius metus buvo įšaldytos. Neseniai pasirašyta taikos sutartis, tad 120 mln. litų investicijos turėtų būti tęsiamos.
Kitų metų pavasarį turėtų būti atidarytas naujas sporto kompleksas su universalia sale bei stadionu su 9 bėgimo takais.
Pradedama rekonstruoti vasaros estrada. Ją norima paversti tinkama naudoti ir žiemą. Darbams pradėti skirta 3 mln. litų, tačiau iš viso reikia 30 mln. Savivaldybė tikisi ES paramos iš 2014–2020 m. finansinės perspektyvos. Jei ne – tuomet valstybės pagalbos. Tai pagrindinė rizika, dėl kurios projektas gali įstrigti.
Nemirsetoje 6 hektarų teritorijoje 2014 m. turėtų pradėti veikti kempingas.
Vienas didžiausių investicinių projektų Palangoje – viešbučių bei baseino kompleksas buvusio „Lino“ baseino teritorijoje. Tačiau šis projektas dar neperžengė kalbų lygio. Teritorijos savininkai rengia detalųjį planą ir ieško investuotojo, galinčio išleisti bent 170 mln. litų.
Kitas panašaus dydžio projektas – sporto ir poilsio centras pietrytinėje Palangos dalyje. Bendrovė „Karpis“ čia norėtų statyti žirgyno kompleksą, viešbutį, baseiną, ledo areną ir kitus sporto bei poilsio pastatus. Tačiau įmonė kol kas tik derasi dėl valstybinės žemės nuomos. O 200 mln. litų investicijos gali apskritai nepajudėti, jei pusė sumos nebus gauta kaip ES parama.
