Pirmasis medicininės reabilitacijos etapas po tam tikrų ligų greičiau norintiems pasveikti gyventojas yra nemokamas, bet tokias paslaugas teikiančios gydymo įstaigos vis tiek lenda į jų kišenę. Tai puikiai žino ir Sveikatos apsaugos ministerija, ir ligonių kasos, bet tokia situaciją toleruoja.
Mat reabilitaciją reglamentuojančiuose norminiuose aktuose yra spragų, dėl kurių teoriškai ligoniams minėta sveikatinimo paslaugą pilnai kompensuoja valstybė, o praktiškai – jie už ją primoka iš savo kišenės.
Greičiau po ligos norintys atsigauti gyventojai Panevėžio fizinės medicinos ir reabilitacijos centre (PFMRC) už visas pirminės reabilitacijos paslaugas, išskyrus gydomąją mankštą ir dar kelias, moka patys. Per daug metų žmonės taip įprato prie tokios tvarkos, kad paprašyti pinigų automatiškai traukia pinigines. Tačiau 48 metų panevėžietė Rūta Makšeckienė tam pasipriešino.
Ne todėl, kad neturi pinigų ar, kad gailėtų šimto – kito litų sveikatai. Principinga moteris nori išsiaiškinti, ar daktarai nevedžioja ligonių už nosies.
„Jeigu įstatymuose juodu ant balto parašyta, kad pirmasis reabilitacijos etapas yra kompensuojamas, kodėl turėčiau mokėti savo lėšomis?“– tokį klausimą R.Makšeckienė raštu uždavė Sveikatos apsaugos ministerijai, Valstybinei ligoniui kasai ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkei Dangutei Mikutienei.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktorius Jonas Narbutas sakė, kad šioje situacijoje gydymo įstaigos negalima kaltinti neteisėtų pinigų ėmimu iš pacientų, nors įstatymai pastariesiems ir garantuoja nemokamą pirminę reabilitaciją.
„Taip yra teoriškai, o praktiškai – ne, nes apmokėjimo už paslaugas mechanizmas neveikia taip, kaip turėtų“, – paaiškino jis.
J.Narbutas svarsto, kad pacientų principingumas galbūt duos akstina spręsti šį klausimą iš esmės.
(…)
Visą Ingos SMALSKIENĖS straipsnį skaitykite trečiadienio, birželio 19 d. „Sekundėje“.
