Mokėjimo kortelių administratorių nepasitenkinimas pasiekė ES Teisingumo Teismą. Po mėnesio jame bus svarstomas „Mastercard“ skundas dėl tarptautinių apsikeitimo mokesčių, kuriuos Europos Komisija (EK) yra pripažinusi antikonkurenciniais.
Tai vienas naujausių „Mastercard“ bandymų paveikti jam ir kitiems mokėjimo kortelių administratoriams nepalankiai besiklostančią situaciją dėl apsikeitimo mokesčių, taikomų atsiskaitant populiariomis mokėjimo kortelėmis.
Ši problema gerai žinoma tiek Europos, tiek Lietuvos verslininkams. Pavyzdžiui, atsiskaitymai mokėjimo kortele, kai suma siekia iki 10–15 litų, šalies verslininkams dažniausia yra nuostolingi. Vienos tokios operacijos mokestis finansų institucijai gali sudaryti 10 proc. ir daugiau visos sumos bei gerokai viršyti prekės antkainį.
ES institucijos dėl apsikeitimo mokesčių su mokėjimo kortelių administratoriais ginčijasi pastaruosius šešerius metus. Tokios ES šalys kaip Ispanija, Jungtinė Karalystė, Lenkija, nelaukdamos, kol bus įvesta bendra reguliavimo tvarka visos Bendrijos mastu, yra pačios pritaikiusios tam tikrus ribojimus kortelių administratoriams.
Atrodo, kad netolimoje ateityje apsikeitimo mokesčiai apskritai gali būti sureguliuoti visose ES šalyse. Šių metų pavasarį EK nusprendė, kad mokėjimo kortelių apsikeitimo tarifus, kaip ir tarptautinių skambučių įkainius, būtina reguliuoti.
Tiesa, galutinį žodį dėl to tars Europos Parlamentas. O jo politikų apsisprendimą gali paveikti įvairūs išoriniai veiksniai, tarp jų – ir būsimas ES Teisingumo Teismo sprendimas.
Šį pavasarį Lietuvoje viešėję „Mastercard Europe“ atstovai įrodinėjo, kad apsikeitimo mokesčio reguliavimas ir jo mažinimas turės neigiamų padarinių vartotojams. Esą sumažinus mokestį daugiausia išloš prekybininkai – jie galės padidinti prekių antkainį, o vartotojams išaugs metiniai kortelių mokesčiai. Tai gali paskatinti daugiau naudoti grynųjų pinigų ir sumažinti atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis skaičių.
Kai 2006 m. Ispanija nusprendė sumažinti apsikeitimo mokesčius, bendra atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis suma per trejus metus sumenko, nors pačių atsiskaitymų padaugėjo. Analizuoti naujesnius duomenis nėra prasmės dėl šalį apėmusios ūkio krizės – ji turėjo kur kas didesnį poveikių žmonių elgsenai nei pakitęs apsikeitimo mokesčio reguliavimas.
ES suvienodinti tarptautinių skambučių tarifai laikytini sėkmingo reguliavimo pavyzdžiu, nes dėl to pokalbiai tarp ES valstybių atpigo. Vis dėlto pagal tą patį metodą sumažinti apsikeitimo mokesčiai gali neduoti tokio rezultato, nes šiame procese dalyvauja daug suinteresuotųjų – mokėjimo kortelių administratoriai, bankai, verslas ir galiausiai vartotojai.
Pasiekta nauda iš tiesų gali pradingti kurioje nors grandyje ir nepasiekti galutinio vartotojo. Kita vertus, akivaizdu, kad patys rinkos dalyviai šio klausimo išspręsti tarpusavyje nesugebės, o mokėjimo kortelių administratorių siūlymas visoms šalims dar kartą bandyti susėsti prie derybų stalo yra tik bandymas atidėti nepalankius sprendimus.
Beje, gali būti, kad plintant naujiems mokėjimo būdams, pavyzdžiui, atsiskaitymui mobiliuoju telefonu, šis klausimas ateityje gali išsispręsti savaime, kai prekybininkai ims rinktis pigesnius, o vartotojai – patogesnius atsiskaitymo būdus.
