Gerėjantys gyventojų lūkesčiai, istorines žemumas pasiekusios ir mažiausios tarp Baltijos šalių paskolų palūkanos bei alternatyvių investicijų trūkumas, kaip ir prognozuota, šių metų pradžioje išjudino nekilnojamojo turto rinką. Sparčiai augant paklausai, netrūko ir butų pasiūlos, todėl kainos daugumoje Lietuvos miestuose pirmąjį šių metų ketvirtį toliau mažėjo.
“Swedbank” vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė pažymėjo, jog beveik penkerius metus tęsęsis nekilnojamojo turto rinkos sąstingis šiemet baigėsi. Pastebimai išaugus paklausai, pirmąjį ketvirtį Vilniuje butų parduota 17 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
“Susidomėjimą būstu skatino geresni lūkesčiai ir dėl pačių namų ūkių finansinės padėties, ir dėl nekilnojamo turto rinkos perspektyvų. Tačiau nepaisant paklausos šuolio, butų kainos daugumoje miestų toliau mažėjo. Šiuo metu pirminėje rinkoje yra apie 2,5 tūkst. butų ir tai prilygsta dvejų metų pardavimams. Tai gana aukštas pasiūlos lygis, su kaupu atitinkantis dabartinę būtų paklausą”, – sako ji.
Pernai Lietuvoje tik ketvirtadalis butų buvo įsigyti skolintomis lėšomis. Ekonomistės teigimu, tai rodo, jog rinkoje dominavo pirkėjai, turintys pakankamai nuosavo kapitalo, tačiau šiemet jau matomas ne tik nuosavą kapitalą investuojančių pirkėjų aktyvumas.
“Dėl teigiamų tendencijų darbo rinkoje bei vis į naujas istorines žemumas smunkančių būsto paskolų palūkanų šiemet daugiau gyventojų nusprendžia įsigyti būstą ir skolintomis lėšomis. Naujų būsto paskolų skaičius šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 28 proc.”, – teigia V. Šečkutė.
Ji pažymi, kad, nors Vilniuje butų kainos yra beveik tokios pat aukštos kaip Taline, o atlyginimai beveik tokie pat maži kaip Rygoje, vilniečiai jau antrąjį ketvirtį iš eilės gali džiaugtis mažiausiomis iš Baltijos šalių būsto paskolų palūkanomis. Anot ekonomistės, palūkanos Lietuvoje mažėjo, nes didelis likvidumas greičiausiai skatino mažinti maržas. Pirmąjį šių metų ketvirtį būsto paskolų palūkanos siekė 2,6 proc.
“Rekordiškai žemos būsto paskolų palūkanos didina butų įperkamumą. Per pirmąjį metų ketvirtį dar 15 bazinių punktų kritusios palūkanos buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios butų įperkamumas Vilniuje išaugo. Lyginant su praėjusių metų paskutiniu ketvirčiu, įperkamumas išaugo 3,5 punkto iki 131,3, tuo pat metu Rygoje ir Taline įperkamumas mažėjo”, – sakė V. Šečkutė.
“Swedbank” būsto įperkamumo indeksas parodo, kaip standartinį 55 kvadratinių metrų butą įperka namų ūkis, kurio pajamos siekia pusantro vidutinio atlyginimo. Namų ūkis butą įperka ir indekso reikšmė lygi 100 tuomet, kai naujai įsigyjamo būsto paskolos mėnesio įmoka yra lygi 30 proc. jo mėnesinių pajamų. Didėjanti indekso reikšmė reiškia, kad būsto paskolos įmokos sudaro vis mažesnę pajamų dalį – būstas tampa lengviau įperkamas.
Taline šio indekso reikšmė per ketvirtį sumažėjo net 9 punktais iki 163, o Rygoje – 5,7 punkto iki 151. Taigi Vilniuje namų ūkių pajamos buvo 31,3 proc. didesnės nei pakankamos įpirkti butui, Rygoje – 51 proc., o Taline – 63 proc. Rygoje įperkamumas mažėjo daugiausiai dėl to, kad palūkanos per ketvirtį išaugo net 47 punktais iki 3,8 proc. Tuo tarpu Taline įperkamumą labiausiai smukdė net 4,3 proc. kilusios butų kainos.
Pirmąjį šių metų ketvirtį lengviausia butą įpirkti Lietuvoje buvo vidutinio dydžio miestuose – Alytuje, Panevėžyje ir Šiauliuose. Šių miestų gyventojų pajamos beveik 3-4 kartus viršijo pakankamas butui įpirkti.
Tuo tarpu Neringoje gyventojų pajamos buvo 28,7 proc. mažesnės nei pakankamos. Palangoje butai tapo įperkami pirmą kartą nuo 2009 m. vidurio, kuomet šiam mieste pradėtas skaičiuoti įperkamumo indeksas. Čia namų ūkių pajamos buvo 17,7 proc. didesnės nei pakankamos įpirkti butą. Įperkamumą Palangoje augino jau antrąjį ketvirtį iš eilės pastebimai krintančios butų kainos, kadangi pasiūla viršijo gyventojų norą investuoti į atostogų būstą pajūryje.
Iš trijų didžiųjų šalies miestų didžiausias butų įperkamumas buvo Kaune, kur atlyginimai buvo 2,2 karto didesni nei pakankami. Sunkiausia butą buvo įpirkti Vilniuje, o Klaipėdoje atlyginimai pakankamus viršijo 69,9 proc.
