Nemažai įvairiu metu gyvenusių mokslininkų mėgino nustatyti ilgaamžių gyvenimo būdo dėsningumus, bet jokių ilgo gyvenimo receptų taip ir negalėjo pateikti. Vis dėlto dauguma sulaukusių garbaus amžiaus žmonių prisipažįsta turintys paslapčių, kaip kuo ilgiau išsaugoti puikią sveikatą.
Senoliai pataria pabudus ryte išgerti stiklinę vandens – jis išvalo skrandį ir padeda išvengti vidurių užkietėjimo. Taip pat nereikia tingėti pasimankštinti. Labai naudinga rytą palįsti po šaltu dušu arba apsilieti šaltu vandeniu.
Daugelio ilgaamžių teigimu, būtina kasdien išvalyti plaučius. Tai darytina gryname ore. Reikia 10 kartų greitai ir giliai įkvėpti ir iškvėpti, o įkvepiant 10-ą kartą sulaikyti kvėpavimą 10–15 sek., paskui smarkiai iškvėpti visą plaučiuose esantį orą. Šį pratimą senoliai pataria kartoti nuo 5 iki 10 sykių – tai padės išsivalyti alveolėms.
Miegoti reikia tik tiek, kiek būtina, o ilgai lepintis lovoje nemėgo nė vienas iš nugyvenusiųjų ilgą amžių. Be to, labai svarbu griežtai laikytis sau tinkamos dienotvarkės. Bet pervargti irgi negerai. Būtina rasti laiko pailsėti ir atsipalaiduoti.
Sveika kuo daugiau vaikščioti basomis – namuose, per smėlį, žolę, akmenukus.
Kad senatvė netaptų sunkia našta, visų pirma svarbu rūpintis širdies būkle. Rekomenduojama smarkiai apriboti suvartojamos druskos kiekį – šis prieskonis sulaiko organizme vandenį, dėl to kai kurios kūno dalys gali patinti, o tai padidina širdžiai tenkantį krūvį.
Vaikščioti reikia kuo daugiau. Labai naudinga porą kartų per dieną užlipti į 6-ą aukštą. Nors kopiama ir lėtai, bet širdžiai tenka pasidarbuoti, o reguliari apkrova jai būtina.
Be to, verta prisiminti protėvių taikytus gydymo būdus. Anksčiau vaistų dėl suprantamų priežasčių buvo vartojama labai retai, bet bent jau jauni ar vidutinio amžiaus žmonės sveikata negalėjo skųstis. Tad dėl menkų negalavimų ne visada reikia griebtis cheminių preparatų – geriau pasidomėti, kokiomis žolelėmis ar procedūromis sėkmingai sau pagelbėdavo mūsų senelių karta.
Parengė A.Gotautaitė
