Prezidentės D. Grybauskaitės žinia tautai
Skaitydama metinį pranešimą prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, kad Lietuva virsta neeilinių gebėjimų šalimi. „Sėkmė mus lydėjo ten, kur neabejodami ėmėmės atsakomybės ir ryžtingų veiksmų, suprasdami, kad niekas kitas, tik mes patys, galime tai padaryti. Visose srityse jau užaugo talentingų ir pilietiškų kūrėjų karta. Turime įžvalgių ekonomistų, atsakingų verslininkų ir politikų. Inovatyvių mokslininkų ir ūkininkų, pilietiškų žurnalistų ir mokytojų. Tikrai yra kam kurti skaidrią, saugią ir modernią valstybę“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.
Politologai ir apžvalgininkai jau suspėjo prezidentės pranešimą pavadinti bene geriausiu iš jos sakytų metinių kalbų. Patiko jis ir konservatorių bei liberalų atstovams. „Tai pats geriausias prezidentės metinis pranešimas, daug geresnis už ankstesnius. Jis optimistiškas, akcentuojami laimėjimai, o ne pralaimėjimai, minimos įvairios išorės grėsmės, bet pabrėžiama, kad jas galima paveikti“, – vertino Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas Kęstutis Girnius. „Lietuvos ryto“ apžvalgininkas Vytautas Bruveris taip pat pripažino, kad tai bene stipriausias šalies vadovės metinis pranešimas.
Kai kurie politologai svarbiausią D. Grybauskaitės metinę kalbą jau siejo su galimu pasirengimu būsimiems rinkimams ar Lietuvos pirmininkavimu ES. „Pagrindinis dalykas – smarkiai pasikeitęs tonas, daug labiau nei ankstesniuose pranešimuose pabrėžiant pozityvius dalykus, – metinį pranešimą vertino TSPMI direktorius Ramūnas Vilpišauskas. – Manau, tai susiję su tuo, kad praėjus ketveriems metams nuo darbo šioje pozicijoje natūraliai keičiasi požiūris į šalies situaciją. Galima spėti, jog tai susiję su dar dviem dalykais – artėjančiu Lietuvos pirmininkavimu ES Tarybai ar net kitų metų prezidento rinkimais. Gali būti, kad toks požiūris ir tokie akcentai rodo ketinimus juose dalyvauti, nors tai tik spėjimas.“
Tačiau, kaip ir kasmet, netrūko ir kritinių vertinimų. „Buvo ieškoma pasiteisinimų, bandyta parodyti, kad situacija Lietuvoje ne tokia bloga, kaip vertina visuomenė ir žiniasklaida“, – portalui lrt.lt kalbėjo Kauno technologijos universiteto profesoriaus Algis Krupavičius. O buvęs Valdo Adamkaus patarėjas ir prezidentės kritikas Lauras Bielinis teigė, kad D. Grybauskaitė „nebuvo nuoširdi“ – išryškino savo laimėjimus ir nutylėjo klaidas.
„Laikas pradėti dirbti“
Prezidentė atsispyrė pagundai rimčiau kritikuoti dabartinę Vyriausybę, nors užuominų ar ironiškų pastabų netrūko. „Postų dalybos dar ir po šių parlamento rinkimų virto ne kompetencijų, o partinių interesų varžytuvėmis, – kalbėjo D. Grybauskaitė. – Nuo šios Vyriausybės priesaikos praėjo jau šeši mėnesiai. Po ilgo pasirengimo dirbti jau pats laikas pradėti dirbti.“
Šis priminimas buvo aiškiai skirtas į nesibaigiantį darbo grupių kūrimą ir rekomendacijų laukimą įsivėlusiems valdantiesiems. „Politinės valios stoka, sudėtingas sprendimų priėmimo mechanizmas, negebėjimas operatyviai reaguoti, laiko gaišimas darbo grupėse gali būti labai nuostolingi ir net pragaištingi valstybei“, – tarsi šviečiantis neoninis užrašas turėjo būti skirtas premjerui Algirdui Butkevičiui. Tačiau jis po D. Grybauskaitės pranešimo žiniasklaidai teigė, kad jokios kritikos neišgirdo.
„Lakoniški komentarai apie darbo grupes ir kad ši Vyriausybė veikia jau šešis mėnesius rodo požiūrį, kuris jau išsakytas anksčiau: kol kas nėra darbų, kuriuos būtų galima komentuoti. Apskritai tai gana kritiškas požiūris“, – teigė R. Vilpišauskas. Vis dėlto jis pasigedo euro įvedimo temos ir atkreipė dėmesį, kad užsienio politika, nors ir kiek išsamiau nei ankstesnėse kalbose, liko aptarta po vidaus reikalų.
Energetika ir kibernetinis saugumas
Jei tektų išskirti svarbiausias šio prezidentės metinio pranešimo žinutes, jomis taptų energetinis ir kibernetinis saugumas. Pastarąjį šalies vadovė iškėlė vos ne į aktualiausių problemų viršūnę. „Pirmoji vieša ataka prieš Lietuvos internetinę erdvę – rimtas įspėjimas, kad būtina stiprinti savo gynybinius gebėjimus. Tokią ataką įvardyčiau tarptautinio terorizmo apraiška“, – teigė D. Grybauskaitė.
Tiesa, pastarųjų savaičių kibernetiniai išpuoliai – tikrai ne pirmi, ir, aišku, ne paskutiniai tokio pobūdžio incidentai. Maža to, jų taikiniais netapo itin svarbūs nacionalinio saugumo objektai. Tačiau tai, kad nukentėjo vienas didžiausių informacinių portalų, leido šią žinią pateikti grėsmingiau ir prezidentė pasinaudojo šia proga. Tačiau kai buvo vykdomos internetinės atakos prieš Lietuvos banką arba sovietiniais simboliais buvo bjaurojami oficialių valstybės institucijų tinklapiai, tokios viešos reakcijos nesulaukta.
Energetinis saugumas anaiptol nenauja tema, tačiau šį kartą jau be užuolankų buvo kalbama ir apie grėsmių šaltinius. „Energetika yra pavojingiausias geopolitinis instrumentas, naudojamas mūsų ekonominei, socialinei ir net politinei nepriklausomybei sumenkinti, – teigė D. Grybauskaitė. – Kol mes nesutardami ir neapsispręsdami blaškomės, kurdami jau septintą Nacionalinę energetikos strategiją, už mus sprendžia slapti „Rosatom“ vizitai, paslaptingi „Gazprom“ memorandumai ir pseudožaliųjų kuriami filmukai.“
Būtent šie teiginiai bene labiausiai patiko ir konservatoriams. Jie neslėpė pasitenkinimo, kad prezidentė įgėlė niekaip negalintiems aiškiai apsispręsti valdančiosios daugumos atstovams, kurie stengiasi išlikti geri visiems – tiek žaliųjų iniciatyvų apsvaigintiems Žygaičių gyventojams, tiek Rusijos energetikų lobistams. Vis dėlto D. Grybauskaitė nurodė ir „šviesos tunelio gale“ laiką: anot jos, belieka išsilaikyti dvejus metus, kol 2015 m. pradės veikti elektros jungtis su Švedija ir suskystintųjų dujų terminalas Klaipėdoje.
