Nuošaliose Panevėžio apskrities vietovėse į bėdą patekusiesiems jau nebereikia karštligiškai dairytis aplinkui, kad galėtų bent apytikriai nurodyti savo buvimo vietą. Kaip medikai suranda vietoves, kuriose yra nukentėjusiųjų, domėjosi Vitalija JALIANIAUSKIENĖ.
Keikėsi ir kriuksėjo
Įžūlūs juokautojai prieš rinkdami greitosios medicinos pagalbos numerį turėtų gerai pagalvoti, likti nežinomam dabar retam pavyks. Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stotis vienintelė šalies greitosios medicinos pagalbos įstaiga, prisijungusi prie sistemos, nustatančios ne tik skambinančiojo telefono numerį, bet ir jo buvimo vietą.
„Jeigu būtume turėję tokią galimybę anksčiau, ne vienas „juokautojas“ jau būtų nubaustas“, – sako miesto greitosios medicinos pagalbos stoties informacinių technologijų specialistas Vygantas Tamulionis.
Jis prisimena, kad anksčiau dispečeriams ne kartą tekdavo kreiptis į policijos pareigūnus dėl piktybinių asmenų, skambinančių greitosios pagalbos numeriais dėl pramogos ir trukdančių darbą. Pavyzdžiui, paskambina nežinomas asmuo ir kriuksi į telefono ragelį, – ir taip iš to paties numerio po keliasdešimt, net po 68 kartus per parą.
Policijai buvo sudėtinga identifikuoti asmenį tik pagal pateiktą telefono numerį, tačiau dabar dispečeris, ekrane matantis ir skambinančiojo buvimo vietą, gali iš karto informuoti pareigūnus. Kriuksėtojai, keikūnai, melagiai bus pagauti karštais pėdsakais.
Pasak V. Tamulionio, dabar, kai atsirado galimybė išaiškinti melagingai ar piktybiškai skambinančiuosius, jie beveik nebeskambina.
Prie upės ir ežero
Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotojos Jolantos Štarienės teigimu, svarbiausias prisijungimo prie sistemos tikslas – ne piktavalių skambintojų gaudymas.
„Svarbiausia, kad galime valdyti situaciją, operatyviau teikti pagalbą. Net ir tuo atveju, kai žmogus tiesiog nežino, kur jis yra, ar negali apibūdinti buvimo vietos, jam pagalba bus suteikta. Tai ypač aktualu rajonų savivaldybėse“, – sako J. Štarienė.
Prasidėjus vasaros sezonui labai padaugėjo nelaimingų atsitikimų gamtoje, iškylose prie vandens. Taip pat padaugėjo nelaimingų atsitikimų keliuose – dažniau susižaloja motociklininkai, dviratininkai.
Naujoji sistema palanki ir į bėdą patekusiems pravažiuojantiems žmonėms, kurie nežino vietovių pavadinimų, rajonų, keliu, kuriame nukentėjo, važiuoja pirmą kartą gyvenime.
Per parą, pasak J. Štarienės, dabar būna 100–190 iškvietimų. Kai kuriuos kvietėjus greičiau surasti padeda sistemos galimybės.
Palaiko iniciatyvą
Yra apskrityje nemažai kaimų vienodais pavadinimais, bet skirtingose seniūnijose ar rajonuose. „Dabar nereikia skambinančiojo klausti, kokioje seniūnijoje yra kaimas, sistema parodo. Parodo nukentėjusiųjų gamtoje buvimo vietą. Skambinantieji kartais nežino nei prie kokio ežero poilsiauja, nei kokia gyvenvietė šalia yra“, – „Sekundei“ teigė V. Tamulionis.
Kai skambinama laidiniu telefonu, sistema parodo kvietėjo tikslų adresą, skambinant mobiliuoju, priklausomai kokioje vietovėje esama, 100–200 metrų spinduliu.
Galimybė naudotis sistema, pasak V. Tamulionio, atsirado dirbant drauge su Bendruoju pagalbos centru (BPC) ir Vidaus reikalų ministerija (VRM).
Pagrindinis projekto tikslas – sukurti piliečiams patogesnį ir paprastesnį būdą pasiekti visas pagalbos ir gelbėjimo tarnybas. Panevėžiečių iniciatyva vertinama aukščiausiu lygmeniu, nauja sistema yra patogesnė ir efektyvesnė už ankstesnę.
Iš visos apskrities
Liepos mėnesį jau bus metai, kai Panevėžio regioninė dispečerinė priima ir perduoda būtinosios pagalbos kvietimus Pasvalio, Biržų, Kupiškio, Rokiškio bei Panevėžio rajonuose veikiančių sveikatos priežiūros centrų greitosios medicinos pagalbos brigadoms.
Kokybiškam ir operatyviam dispečerinės darbui užtikrinti įstaiga sėkmingai naudoja BPC programinę įrangą bei VRM TETRA skaitmeninį radijo ryšį.
Kadangi šią ryšio sistema naudojasi policija, Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Bendrasis pagalbos centras, esant poreikiui, pavyzdžiui, įvykus didesnei nelaimei, visos šios tarnybos gali susisiekti, bendrauti tarpusavyje ir derindamos veiksmus teikti pagalbą.
V. Tamulionis sako, kad Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stoties dispečerinės darbuotojai turi galimybę matyti automobilių buvimo vietas bei brigadų veiksmus, žino, ar brigada išvykusi, ar vyksta į iškvietimą.
Tiesiai į automobilį
IT specialistas teigia, kad kol kas įdiegta tik dalis numatytos sistemos. Artimiausiu metu kvietėjo duomenis bus galima perduoti tiesiai į greitosios pagalbos automobilį.
„Vairuotojui nebereikės navigatoriuje pačiam nustatyti iškvietimo vietos, duomenys bus perduodami į automobilyje sumontuotą įrangą ir vairuotojas pagal pateiktas rekomendacijas galės pasirinkti optimaliausią maršrutą“, – pasakoja specialistas.
Kvietimo informacija ir informacija apie brigados buvimo vietą kol kas perduodama balsu, naudojantis mobiliaisiais radijo ryšio terminalais. Siekiama kvietimo informaciją perdavinėti tekstiniais pranešimais: kvietimą priėmusi brigada nedelsiant gali išvykti pas pacientą, o visą reikalingą informaciją gautų į automobilyje įmontuotą įrangą.
*****
Statistika
- Per 2012 metus iš Panevėžio miesto greitosios pagalbos stoties į iškvietimus medikų brigados vyko 24389 kartus.
- 337 kvietėjų nebuvo rasta vietoje, 33 buvo visiškai sveiki, 100 iškvietimų buvo apgaulingi, 382 asmenys medikų pagalbos atsisakė, 18 pagalbos visai nereikėjo. Kitais 23619 atvejų greitoji medicinos pagalba buvo suteikta.
*****
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
