Priemiestinė Piniavos gyvenvietė akį traukia gėlynais, alpinariumais ir nepriekaištingai sutvarkytais žaliaisiais plotais. Kaip bendruomenei pavyksta puoselėti aplinką, patirties semtis atvyksta bendruomenės iš atokiausių Lietuvos kampelių. Matydamas bendruomenės indėlį kuriant gražesnę aplinką, prisijungė ir verslas.
Privatus, bet nemokamas
Šiltuoju metų sezonu priemiestinės gyvenvietės, išsidėsčiusios Lėvens ar Nevėžio upės pakrantėse, tampa traukos centrais. Į Piniavą panevėžiečius traukia ne tik viena švariausių Lėvens upė, bet ir išvalytos pakrantės, galimybė laisvalaikį prie vandens leisti aktyviai – žaidžiant futbolą ar tinklinį.
Šią vasarą Piniavos link nusidrieks dar didesnės automobilių ir dviratininkų eilės, mat verslininkas Jonas Katinas, matydamas bendruomenės pastangas gyventi gražiau, įrengė vieną pirmųjų privačių, bet nemokamų paplūdimių su smėliu, gultais ir žaidimo aikštelėmis.
Kaip teigė paplūdimį įrengęs J. Katinas, Panevėžio rajone yra nemažai gražių vietų, kur galima poilsiauti prie vandens, deja, visoms joms sutvarkyti ir prižiūrėti savivaldybės neturi lėšų. Todėl bendruomenės ir verslas turi suvienyti savo jėgas ir padaryti tai, ko neįstengia miesto ar rajono valdžia.
„Visiems verslininkams siūlyčiau investuoti į savo miestą, o bendruomenėms neužsidaryti savo kiaute, vieniems su kitais bendradarbiauti, o tada ir gyventi bus gražiau. Jeigu būsime tik pesimistai ir niurzgliai, Panevėžio rajonas greit susens“, – įsitikinęs J. Katinas.
Verslininko teigimu, įrengti paplūdimį, kuriame būtų saugu ir jauku poilsiauti ir jaunimui, ir vyresniems, nėra labai brangu. Keli šimtai tonų smėlio, persirengimo kabinos, tualeto, krepšinio, futbolo ir tinklinio aikštelės įrengimas kainavo apie 10 tūkst. litų.
Jo manymu, jeigu tokią sumą gali skirti smulkusis verslininkas, didiesiems verslo banginiams – tai tik trupiniai, bet rezultatais džiaugtųsi daug žmonių.
„Nepadarykime Panevėžio Ukmergės lygio. Ukmergė labai graži, bet mes esame didmiestis ir turime būti dideli ir galingi ne tik darbo vietomis, bet ir gražūs poilsiui ir rekreacijai skirtomis zonomis. Tikiu, kad jeigu bendruomenės, verslas ir valdžia dirbtų kartu, nesunkiai pavyktų atgaivinti Panevėžio regioną, pritraukti investicijų“, – mano J. Katinas.
Išmoko ilsėtis kultūringai
Jo teigimu, į Piniavoje įsikūrusią garsaus kolekcininko Klemenso Sakalausko etnografinę sodybą kone kasdien plūsta smalsuolių minios, į Piniavą semtis patirties, kaip tvarkosi bendruomenė, atvyksta delegacijos iš kitų rajonų, visų jų kelionė galėtų baigtis aktyviai laiką leidžiant paplūdimyje.
„Tikiuosi, kad Piniavos bendruomenė, K. Sakalauskas ir aš sudarysime savotišką trikampį. Turistai, atvykę į K. Sakalausko muziejų ar pasisemti patirties iš Piniavos bendruomenės, pas mane galėtų paragauti tradicinių lietuviškų valgių, pasilepinti saulės ir vandens voniomis paplūdimyje, tuo labiau kad Lėvuo – pati švariausia Šiaurės Lietuvos upė. Manau, apie mūsų gyvenvietę jie susidarytų gerą įvaizdį“, – įsitikinęs verslininkas.
Dar prieš rengdamas paplūdimį verslininkas buvo sulaukęs tokių nuomonių, kad investuoti į žmonių poilsį – rizikingas žingsnis, neva po kiek laiko paplūdimys bus prišiukšlintas ar net nuniokotas. Tačiau J. Katinas įsitikinęs, kad gyventojai jau išmoko kultūringai leisti laiką.
„Idėja įrengti paplūdimį kilo dar pernai. Labai džiaugiuosi, kad žmonės pradeda vertinti ir nemokamus dalykus. Dar nė karto neteko rinkti šiukšlių, vadinasi, poilsiautojai supranta, kad reikia viską po savęs susirinkti“, – kalbėjo J. Katinas.
Jau kitą žiemą jis ketina atvežti dar daugiau smėlio ir įrengti tikrą paplūdimio tinklinio aikštelę. Verslininkas taip pat nori surengti žvejojimo varžybas, kurios padėtų išpopuliarinti dar vieną pramogą – žvejybą Lėvens upėje.
Jo nuomone, geras pavyzdys yra užkrečiamas. Panevėžys gana gražus miestas, tik dažnai trūksta ūkiškumo. Žmonės turėtų ne verkšlenti, kad meras nenupjauna žolės, o patys organizuoti savotiškas talkas, kurių metu ir sutvarkytų savo gyvenamąją aplinką, ir turėtų progą kaimynai pabendrauti, ir turiningai praleistų laiką.
„Geri pavyzdžiai yra užkrečiami. Daugelį problemų gali padėti išspręsti tik glaudus valdžios, verslo ir bendruomenių bendradarbiavimas“, – dar kartą pabrėžė J. Katinas.
Traukos centras
Piniavos bendruomenės „Piniava“ pirmininkas Zigmantas Babilas „Sekundei“ teigė, kad kuo daugiau gražių iniciatyvų, tuo visiems gyventi bus tik geriau. Jo manymu, jeigu bendruomenės lyderiai geba įgauti valdžios ir verslo pasitikėjimą, galima nuveikti daug darbų.
Pavyzdžiui, nušienauti didžiulius plotus – ne žmogaus jėgoms, tačiau pasitelkus ūkininkus su specialia technika – nesunkiai įveikiamas uždavinys.
„Kai daugumos gyventojų tikslas yra gyventi gražiau, puoselėti gyvenamąją aplinką, tvarkytis nėra sunku, juk visų pirma gražinamės dėl savęs“, – sakė bendruomenės pirmininkas.
Kita vertus, pasak Z. Babilo, kuo daugiau piniaviečiai tvarkosi, tuo daugiau iškyla rūpesčių. Išvalius Lėvens upės baseiną ir sutvarkius pakrantę, įrengus tinklinio aikštelę pasimėgauti vasaros malonumais plūsta ne tik vietiniai gyventojai, bet ir poilsiautojai iš miesto. O su jais – ir šiukšlių kalnai kaupiasi.
„Piniava yra tapusi traukos centru. Čia plūsta ne tik poilsiautojai. Aplink Piniavą – daugybė sodų, todėl natūralu, kad mūsų viena didžiausių problemų – šiukšlės. Konteinerius šiukšlėms turi ne visi, tad jas palieka autobusų stotelėse ar kitose vietose. Deja, šią problemą išspręsti – ne bendruomenės jėgoms“, – „Sekundei“ teigė Z. Babilas.
Su šiukšlintojais kovojama visomis priemonėmis – ne tik sugėdinant, bet ir skatinant vietinius gyventojus pasitempti, pradėti tvarkytis nuo savo kiemo.
Kas dvejus metus vykstantys gražiausios sodybos rinkimai taip pat skatina žmones apsikuopti. Z. Babilas pastebėjo, kad dar yra nemažai sodybų, kurių šeimininkai nieko blogo nemato, jeigu jų namai skęsta aukštoje žolėje ar senų rakandų ir įvairių gelžgalių krūvose, ir pradeda piktintis, kai kas nors paragina tvarkytis. Tačiau apsileidėlių mažėja.
Dėmesys jaunimui
Piniavos bendruomenės pirmininko nuomone, puoselėjant gyvenamąją aplinką labai svarbu turėti aktyvų bendruomenės branduolį, kuris sugebėtų suburti gyventojus. Juk visi aplinkos tvarkymo darbai gula ant savanorių pečių – kiek gyventojai suinteresuoti patys gyventi estetiškoje aplinkoje, tiek ir įdeda darbo.
Laimei, Piniavoje yra landšafto specialistų, kurie padeda suformuoti gražias žaliąsias erdves.
Pasak Z. Babilo, tvarkantis aplinką labai svarbu nepamiršti ir jaunimo, pakankamai dėmesio skirti jo švietimui, užimtumui.
Prieš porą metų bendruomenės pastangomis buvo įrengtos sporto ir poilsio zonos Lėvens pakrantėje, o šiemet, kai tik bus baigtos įrengti bendruomenės patalpos, turėtų pradėti veikti stovykla, kur Panevėžio apskrities šaulių 5-osios rinktinės šauliai mokys jaunimą karybos pagrindų, ugdys pilietiškumą.
„Jaučiame, kad mūsų bendruomenės silpnoji vieta vis dar yra jaunimo užimtumas, todėl tikimės, kad dar šiemet pradės veikti stovykla. Dabar tai yra mūsų prioritetas“, – teigė Z. Babilas.
Lina DRANSEIKAITĖ
