Seime atsirado siūlymas keisti Vietos savivaldos įstatymą. Jei pataisos būtų priimtos, Panevėžyje turėtų atsirasti seniūnijos. Viena vertus, augtų administravimo išlaidos, kita vertus, kai kuriuos reikalus žmonės susitvarkytų galbūt paprasčiau.
Ir taip arti?
Pagal teisės aktus seniūnijos yra savivaldybės administracijos struktūriniai teritoriniai padaliniai, užtikrinantys viešųjų paslaugų teikimą gyventojams. Šiuo metu numatyta galimybė savivaldybių taryboms seniūnijų nesteigti, perduodant šias funkcijas įgyvendinti kitiems savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams. Panevėžio miesto savivaldybė pasinaudojo tokia teise ir seniūnijų mieste nėra.
Pataisų aiškinamajame rašte teigiama, kad seniūnijos užtikrintų geresnį viešųjų paslaugų prieinamumą gyventojams arčiau jų gyvenamosios vietos. Turėtų pagerėti ir gyventojų bei savivaldybės institucijų bendradarbiavimas ir pan. Įstatymas, jei būtų priimtas, įsigaliotų nuo kitų metų pradžios.
„Jei steigiame, išauga administravimo sąnaudos. Jei tai kompensuotų, galbūt būtų galima steigti“, – apie naujas pataisas sako miesto Savivaldybės administracijos direktorė Kristina Vareikienė.
Ši idėja, pasak jos, Panevėžyje svarstyta labai seniai ir apskaičiuota, kad ekonomiškai neapsimoka.
Miestas nedidelis, Savivaldybė pačiame centre, lengvai pasiekiama. Pasak K. Vareikienės, viešasis transportas ir paslaugos gyventojams sudėliotos seniai.
Jos teigimu, seniūnijų principas – būti arčiau žmonių, tačiau seniūnijos reikalingos labiau nutolusiose nuo administracinio centro vietovėse.
Daugiau administracijos, bet praverstų
Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos atstovas Panevėžio apskrityje, Panevėžio rajono savivaldybės Paįstrio seniūnas Virginijus Šležas mano, kad miestui vis dėlto reikėtų seniūnijų. Dabar, jo žiniomis, seniūnijų neturi Panevėžys ir Klaipėda.
„Tikrai reikėtų. Sutrumpėtų žmonių kelias iki pačios Savivaldybės. Ne kilometrų prasme, o būtų paprasčiau susitvarkyti reikalus“, – sako jis.
Seniūno teigimu, seniūnijos galėtų perimti dalį socialinės rūpybos funkcijų. Žmonės ateitų tiesiogiai pas socialinį darbuotoją ir nereikėtų registruotis į eilę, kaip dabar yra. „Daugiau matytų, kas dedasi“, – mano jis.
Taip pat būtų galima pradėti visuomenei naudingus darbus, nes atsirastų galimybė priskirti žmogų, administruosiantį šį darbą. V. Šležo žiniomis, dabar mieste dėl šių darbų administravimo kyla problemų – neturima, kas tai darytų.
„Kad veiktų efektyviai, reikia prižiūrėti“, – aiškina seniūnas.
Seniūno manymu, mieste praverstų keturios penkios seniūnijos. Jo teigimu, rajone yra dvi per didelės seniūnijos – Panevėžio ir Velžio. Ten didelė teritorija, žmonių koncentracija, tad sunkiau veikti nei kitur.
Optimalus gyventojų skaičius vienoje seniūnijoje, V. Šležo galva, turėtų būti 2 500 ir gali artėti iki 4 000. Kadangi mieste nėra tokių atstumų kaip rajone, čia gyventojų skaičius seniūnijoje galėtų būti ir po 20 tūkst.
Administracijos, V. Šležo manymu, nereikėtų didelės. Užtektų seniūno, jo pavaduotojo, socialinių darbuotojų, valytojos. Dalį socialinių darbuotojų esą būtų galima perkelti dirbti iš pačios Savivaldybės, tačiau iškelti reikėtų ne visus – pašalpos turėtų būti skaičiuojamos Savivaldybėje. Seniūnijų socialiniai darbuotojai turėtų tiesiogiai bendrauti su žmonėmis, surinkti reikiamus dokumentus.
„Pažiūrėti, kuo kvėpuoja vieni ar kiti gyventojai“, – mano V. Šležas.
Daiva SAVICKIENĖ
