Bistramų giminei priklausiusiame dvare Panevėžio rajone daugiau nei dešimtmetį šeimininkauja kunigas. Dvasininko Rimanto Gudelio prikeltame Bistrampolyje dabar daug muzikos, knygnešystės prisiminimų ir dvariškų malonumų. IQ pasakojime ir nuotraukose – dvaro atradimų ir praradimų dėlionė.
Birželio 9 d. atidaryto XI Bistrampolio muzikos festivalio organizatorė Jūratė Ezerskienė pamena, kad 2003 m. įvykęs pirmasis renginys skambėjo dar apgriuvusio dvaro prieigose, vos nušienavus užžėlusią laukymę. Dabar festivalio rengėjai kasmet pasidžiaugia vis gražėjančia dvaro teritorija ir gausėjančia publika.
Be to, šią vasarą į naują dešimtmetį įžengęs festivalis pirmą kartą klausytojams pristato savarankiškai sudarytą programą. Ankstesniais metais organizatoriai bendradarbiavo su Kristupo vasaros festivaliu: į jį pakviesti svečiai dažniausiai koncertuodavo ir Bistrampolyje. „Pirmi metai, kai vieni stojame publikos teismui, – šypsosi J. Ezerskienė. – Nors sukviesti muzikantus nebuvo sunku. Sulaukėme bene poros dešimčių skambučių su pačių atlikėjų pasiūlymais.“
Vaikštinėdami po išpuoselėtą dvarą, visą vasarą viliosiantį melomanus ir tiesiog poilsiautojus, klausėmės įdomios ir painios Bistrampolio istorijos.
Į geras rankas
Pasakoti apie dvaro atgijimą tikriausiai reikėtų pradėti nuo to, kai Panevėžio savivaldybė prieš daugiau nei 15 metų parašė laišką tiesioginiam dvaro paveldėtojui Aleksandrui Bistramui. Laiške buvo nurodyta, kad jis turi visas teises į giminės nuosavybę su sąlyga, kad ją atstatys. Netrukus atėjo atsakymas: A. Bistramas rašė, kad šiuo metu gyvena socialiniame būste Londone ir neturi galimybių sutvarkyti paveldėtą turtą, tad atsisako teisių į jį.
Buvo surengti keli dvaro pardavimo aukcionai, tačiau naujas šeimininkas taip ir neatsirado. 1997-aisiais savivaldybė dvarą perdavė Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedrai, tačiau lėšų restauracijai naujieji savininkai neturėjo, tad pastatai nyko ir toliau. Galiausiai dvarą įsigijo ir žingsnis po žingsnio atgaivino VšĮ Jaunimo integracijos galimybių centras, kuriame darbavosi kunigas R. Gudelis.
Šiandien Bistrampolyje jau restauruoti septyni iš dešimties pastatų, išvalyti tvenkiniai, veikia keli viešbučiai, restoranas, organizuojamas muzikos festivalis, prieš kelias savaites atidarytas žirgynas, kuriame jau gyvena keturi ristūnai. Dvaro savininkai planuoja ir toliau: čia jie dar nori įrengti jodinėjimo maniežą – tuomet visas kompleksas bus visiškai pritaikytas turizmui.
(At)kuriant autentiką
„Pamenu, kai tik pradėjome tvarkyti parką (tuomet ten buvo tik krūmynai), pamatėme, kaip atvažiavo turistinis autobusas, išlipo lenkų grupė ir pradėjo šią vietą apžiūrinėti. Išsiaiškinome, kad šiame dvare yra kūręs lenkų rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas Henrykas Sienkiewiczius“, – apie netikėtą atradimą pasakoja R. Gudelis.
Atradimų būta daugiau, bet net tik malonių. Dvaro sodininko namelyje gyveno senas kumetys, kuris, pasirodo, kad galėtų apšildyti būstą, pjovė ir kūreno arklidžių sienos lentas. Dvaro šeimininkams reikėjo senbuvį iškeldinti, surasti jam gyvenamąją vietą. Pagal tuomečius įstatymus, pasak R. Gudelio, jie įsigijo dvarą su visu jo turiniu – net ir gyvuoju.
Greitai išsiaiškinta, kad interjero autentikos Bistrampolyje išlikę mažokai: sovietiniais laikais dvaras smarkiai suniokotas. Užtenka paminėti, kad pirmame klasicistinio stiliaus rūmų aukšte kadaise buvo įrengta kiaulidė. Vienintelė autentiška rūmų interjero detalė – mediniai laiptai ir turėklai. „Tačiau dėl išlikusios visų pastatų eksterjero architektūros Bistrampolis įtrauktas į geriausiai išsilaikiusių dvarviečių Lietuvoje sąrašą. Čia, priešingai nei kitur, neatsirado kokių nors sovietinių inkliuzų“, – džiaugiasi kunigas.
Nors dvare dabar daug meno kūrinių, jo šeimininkai atskleidžia: jie Bistrampolį pasiekė iš Argentinos antikvariatų. „Tuo metu Argentinoje buvo krizė, antikvarinių daiktų kaina smuko, tad parsigabenome tris konteinerius europietiškų meno kūrinių“, – pasakoja R. Gudelis.
Bistrampolio dvaro istorijoje labai svarbus 1863 m. sukilimas. Jame dalyvavo vienas iš Bistramų – Vladislovas, kuris vėliau, sukilimui pralaimint, pabėgo į Prūsiją, o jo tėvas pasodintas į kalėjimą ir iš jo atimti visi dvarai. Tik užtarus rusų aristokratams Bistramai savo nuosavybę atgavo. Duoklė sukilimui ir tuo metu vykusiai knygnešystei šiandien atiduota dvaro koplyčioje (buvusioje elektrinėje). Čia pakabintas kryžius, prie kurio mirė legendinis Lietuvos knygnešys Jurgis Bielinis, o koplyčios sienos ištapytos dailininko Antano Kmieliausko. Tris mėnesius čia kūręs tapytojas sienas papuošė siužetiniais motyvais, vaizduojančius sukilimo ir knygnešystės darbo pavojus bei svarbiausias to laiko asmenybes ir idėjas.
