Niujorko mokslininkai pastebėjo, kad vienas patogeniškiausių Helicobacter pylori (H. pylori) bakterijos štamų neturi įtakos bendrajam mirštamumui, o, priešingai, gali sumažinti insulto ir kai kurių auglių susidarymo riziką.
Norėdami išsiaiškinti, kaipgi H. pylori veikia bendrąjį mirštamumą (t. y. dėl bet kurių priežasčių), tyrėjai dvylika metų stebėjo šios bakterijos, įskaitant ir jos virulentinius štamus, kurių genome yra genas cagA, nešiotojus. Tyrimuose dalyvavo apie dešimt tūkstančių pacientų. Pasirodė, kad šių žmonių bendrojo mirštamumo rodiklis nebuvo didesnis nei asmenų, neužsikrėtusių H. pylori bakterija.
Vis dėlto dar kartą buvo prieita prie išvados (tai parodė ir ankstesnių eksperimentų rezultatai), kad H. pylori bakterijos turėjimas padidina mirtingumą nuo skrandžio vėžio, aptariamo tyrimo duomenimis, net 40 kartų.
Antra vertus, paaiškėjo, kad H. pylori cagA štamo nešiotojų rizika numirti nuo insulto sumažėja 55 proc., o nuo plaučių vėžio – 45 proc., palyginti su tais, kurių organizme šios bakterijos nėra. Tai labai svarbus atradimas, nes prieš tai H. pylori buvo laikoma ypač patologiška bakterija, sukeliančia tokias ligas kaip gastritas, opaligė ir skrandžio vėžys. Vis dėlto vienas iš virulentinių štamų, kurio genome yra genas cagA, žmogaus organizmą veikia nevienareikšmiškai.
H. pylori galima aptikti daugiau nei pusės Žemės gyventojų skrandžio gleivinėje. Daugiausia ja užsikrėtusiųjų yra besivystančiose šalyse, kuriose daugelis gyvena antisanitarinėmis sąlygomis, o antibiotikų vartojimas nėra toks paplitęs kaip ekonomiškai pažangesnėse valstybėse. Paprastai ta bakterija užsikrečiama jau vaikystėje (iki 10 metų) ir ji perduodama kitiems šeimos nariams.
Gaila, kol kas niekas negali pasakyti, kokiu būdu H. pylori bakterija daro teigiamą poveikį sveikatai ir ką šiame procese lemia genas cagA. Kai kurie specialistai mano, kad tai gali būti susiję su tam tikros T limfocitų subpopuliacijos suaktyvinimu – esą toks galįs būti atsakas į infekciją.
Parengė A. Gotautaitė
Parengė A. Gotautaitė
