Ar 92 metų moteris neturi teisės į savalaikę ir kvalifikuotą medicinos pagalbą todėl, kad yra sena? Kodėl garbaus amžiaus žmogų medikai nurašo kaip seną daiktą? Tokius klausimus panevėžietė Kristina Spirikavičienė uždavė Respublikinės Panevėžio ligoninės Lokalaus audito komisijai po to, kai gegužės 6-ąją į amžinybę iškeliavo jos močiutė Ona Našlėnienė.
Anūkė kaltina medikus
Anūkei kilo įtarimų, kad ligoninėje senolei iš karto nebuvo suteikta reikiama pagalba, kilo tulžies pūslės uždegimo komplikacijų, nuo kurių moteris mirė.
Tačiau medikai savo kaltės neįžvelgia. Tyrimą atlikusi Lokalaus medicininio audito komisija konstatavo, kad teikdami būtinąją medicinos pagalbą O. Našlėnienei gydytojai nepadarė jokių pažeidimų.
K. Spirikavičienės toks atsakymas neįtikino.
„Varnas varnui akies nekerta“, – konstatavo velionės anūkė.
Moteris svarsto kreiptis į Valstybinę medicininio audito inspekciją.
Ligonę lydėjo proanūkė
K. Spirikavičienė pasakojo, kad jos pagal amžių gana neblogos sveikatos močiutė sunegalavo balandžio 30-ąją. Kadangi tuo metu ponia Kristina buvo užsienyje, senole rūpinosi jos 16 metų dukra.
Mergaitė vemiančiai ir nieko į burną neimančiai prosenelei iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykę medikai pacientei suleido vaistų, mažinančių kraujospūdį, ir išvyko. Po poros valandų K. Spirikavičienės dukra vėl surinko greitosios medicinos pagalbos telefono numerį, nes senolės savijauta dar pablogėjo.
Šį kartą greitoji O. Našlėnienę išvežė į ligoninę. Ją lydėjo proanūkė.
Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje senjorai buvo atlikti kraujo ir šlapimo tyrimai, elektrokardiograma, ją apžiūrėjo neurologė, terapeutas.
Pasak K. Spirikavičienės, jos dukra pastarajam gydytojui sakė, kad ligonė kelinta diena nieko nevalgo, vemia. Mergaitei susidarė įspūdis, kad skubantis medikas nekreipia dėmesio į jos žodžius.
Kol O. Našlėnienė buvo priėmimo skyriuje, K. Spirikavičienė telefonu palaikė ryšį su dukra.
„Mergaitė jaudindamasi mane informavo, kad jai liepta vežti močiutę namo. Gydytojas pasakė, kad čia ne senelių prieglauda, yra daug sunkių ligonių, kuriais reikia pasirūpinti. Dukra manęs klausė, ką jai daryti. Paprašiau, kad jį duotų telefoną gydytojui, norėjau su juo pasikalbėti, bet šis atsisakė“, – „Sekundei“ pasakojo ponia Kristina.
Mergaitė savo prosenelę parvežė namo. Kitą dieną iš Klaipėdos atvyko ligonės dukra. Senolė gulėjo lovoje, nieko nevalgė, skundėsi pilvo skausmais, kartumu burnoje. Kadangi gegužės 1-oji buvo ne darbo diena, šeimos gydytoja nedirbo.
Pasak K. Spirikavičienės, ligonę slaugę artimieji buvo sutrikę ir nežinojo, kaip jiems elgtis.
„Jeigu priėmimo skyriuje nieko blogo nenustatė, tai gal negalavimai iš tiesų susiję su senatve? Jie tiesiog nedrįso vėl vežti močiutės į ligoninę“, – kalbėjo ponia Kristina.
Po operacijos – sunkios komplikacijos
Antrą kartą O. Našlėnienė priėmimo skyriuje atsidūrė gegužės 3 dieną. Prieš tai ją apžiūrėjusi šeimos gydytoja artimiesiems patarė močiutę atvežti tyrimams į polikliniką, o pastebėjus, kad jos būklė blogėja, kviesti greitąją.
Šie taip ir padarė. Į priėmimo skyrių greitosios automobiliu pristatytos O. Našlėnienės medikai namo jau nebesiuntė. Padarė tyrimus, tarp jų ir echoskopiją, jie įtarė tulžies pūslės uždegimą ir paguldė stebėti. Po kelių valandų ligonė jau buvo operacinėje.
Po operacijos moteris pagyveno dar dvi dienas, o trečiąją mirė. Skrodimą atlikę patologai kaip tiesioginę mirties priežastį įvardijo daugelio organų funkcijos nepakankamumą, o kaip papildomos mirtį nulėmusias būkles nurodė sepsį, lokalų pilvaplėvės uždegimą.
Pagrindinė liga, sukėlusi mirtį, jų teigimu, buvo po operacijos išsivystęs gangreninis kalkuliozinis tulžies pūslės uždegimas.
Pajuto medikų kontrataką
K. Spirikavičienei kilo įtarimų, kad jos močiutę pražudė tinkamai savo pareigų balandžio 30-ąją neatlikę medikai.
„Jie ligonei neatliko echoskopijos, nepadarė lašelinės, o išsiuntė mirti namo“, – skundėsi moteris.
K. Spirikavičienė ligoninės Lokalaus medicininio audito grupės vadovo A. Žemaitaičio paprašė ištirti, ar jos močiutei balandžio 30-ąją priėmimo skyriuje buvo suteikta visa reikiama pagalba.
Moteris norėjo susitikti ir akis į akį pasikalbėti su terapeutu Vygantu Sereika, kuris, kaip ji vėliau išsiaiškino, liepė jos dukrai vežtis ligonę namo. Tačiau to padaryti jai nepavyko.
Praėjusią savaitę pakviesta pas Lokalaus audito vadovą ir gavusi tyrimo išvadas K. Spirikavičienė netvėrė pasipiktinimu.
„Jie gydytojo kaltės, žinoma, nenustatė. Maža to, dar mus apkaltino, kodėl delsėm, kitą dieną nekvietėm močiutei greitosios ir nevežėm jos į ligoninę. Kaip gali vežti, jeigu gydytojai liepė jų netrukdyti ir pasakė, kad čia ne senelių prieglauda?“ – kalbėjo moteris.
K. Spirikavičienė sakė šią istoriją viešinanti tam, kad taip, kaip atsitiko jos močiutei, neatsitiktų kitiems ligoniams.
Uždegimas išsivystė namuose
Lokalaus medicininio audito komisijos, vadovaujamos A. Žemaitaičio, teigiama, kad O. Našlėnienei balandžio 30-ąją buvo suteikta visa reikiama pagalba. Budintis gydytojas V. Sereika esą atliko būtinus tyrimus, reikalingus nustatyti pacientės būklę. Jie ūmaus uždegimo požymių nerodė. Tad medikas rekomendavo ambulatorinį gydymą.
Priėmimo skyriuje ligonę dėl galimo smegenų pažeidimo konsultavo budinti neurologė. Ši specialistė buvo iškviesta atsižvelgus, kad greitosios pagalbos medikai senolei teikė pagalbą dėl hipertenzinės krizės.
„Balandžio 30-ąją ligonė jokių skundų dėl skausmų ar neįprasto jautrumo pilve neišsakė nei greitosios medicinos pagalbos medikams, nei budėjusiam Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus personalui. Pilvas, spaudinėjant per apžiūrą nebuvo skausmingas“, – rašoma ligoninės išvadose.
Gegužės 3-iąją O. Našlėnienei nustatytas ūmus tulžies pūslės kalkuliozinis uždegimas, anot gydytojų, ūmiu pilvo skausmu ir temperatūros pakilimu prasidėjo gegužės 1-ąją. Šių požymių tą dieną, kai moteris pirmą kartą buvo atvežta į ligoninę, nebuvo.
Inga SMALSKIENĖ
