Gegužės pabaigoje Europos Komisija į Europos Teisingumo Teismą padavė Jungtinę Karalystę. Ji kaltinama kitų ES valstybių piliečių, siekiančių gauti socialines išmokas šioje šalyje, diskriminacija. Šis žingsnis gali pabloginti ir taip įtemptus ES ir Jungtinės Karalystės santykius.
ES teisėje numatytas standartinis „nuolatinės gyvenamosios vietos“ testas, taikomas siekiant nustatyti imigranto tinkamumą gauti socialines išmokas. Anot jo, atvykėliams iš kitų ES šalių pakanka įrodyti, kad Jungtinė Karalystė yra nuolatinė jų gyvenamoji vieta. Europos Komisijos nuomone, ES teisėje reglamentuoti kriterijai gana griežti ir pajėgūs apsaugoti imigrantų tikslo šalis nuo atvykėlių piktnaudžiavimo jų socialinio aprūpinimo sistema.
Tačiau Jungtinė Karalystė, kuri yra viena populiariausių imigrantų iš kitų ES valstybių tikslo šalių, mano, jog būtini papildomi filtrai, kurie garantuotų, kad imigrantai atvyksta dirbti, o ne gyventi iš pašalpų. Vienas tokių – Jungtinės Karalystės vienašališkai nustatytas papildomas „teisės gyventi“ testas, kuris patenkinamas tik tada, kai atvykėliai ieško darbo arba jį jau turi. Tuomet jiems suteikiama galimybė gauti tokias socialines išmokas, kaip būsto ar vaiko pašalpos.
Nors ES suteikia teisę šalims narėms apriboti priėjimą prie savo socialinės rūpybos sistemos, Bendrijos taisyklės, reguliuojančios socialinės apsaugos koordinavimą, neleidžia riboti socialinės apsaugos dirbantiems ES piliečiams, tiesioginiams jų šeimos nariams ir nuolat šalyje gyvenantiems žmonėms. Jungtinės Karalystės taikomas „teisės gyventi“ testas apriboja imigrantų prieigą prie daug įvairių socialinės apsaugos išmokų (pavyzdžiui, sveikatos apsaugos pašalpų nedirbantiems).
Negana to, Jungtinė Karalystė teikdama paramą nevienodai traktuoja britus ir imigrantus iš kitų ES šalių. Britai turi teisę gyventi šalyje vien savo pilietybės pagrindu, o kitų ES narių gyventojai turi atitikti papildomas sąlygas, kad pereitų „teisės gyventi“ testą. Pasak vieno Jungtinės Karalystės labdaros fondų atstovo Adamo Weisso, „britai ir airiai visada išlaiko „teisės gyventi“ testą, o kiti ES piliečiai – ne, todėl dažnai negauna tam tikrų išmokų, kurios tomis pačiomis sąlygomis suteikiamos britams ir airiams“. Europos Komisija tvirtina, kad Jungtinės Karalystės veiksmai prilygsta kitų ES šalių piliečių diskriminacijai ir dėl to prieštarauja ES teisei.
Dialogas su kurčiu
Europos Komisija aiškino Jungtinę Karalystę padavusi į teismą todėl, kad dveji metai oficialių ir neoficialių diskusijų su britų valdžia nedavė jokios naudos. Europos Komisija dar 2011 m. rugsėjį kreipėsi į Jungtinę Karalystę su reikalavimu nutraukti diskriminaciją, bet iki šiol negavo jokios informacijos apie britų valdžios pasitelktas priemones susidariusiai padėčiai ištaisyti. Dėl to Europos Komisija derybas su Jungtinės Karalystės valdžia apibūdino kaip dialogą su kurčiu.
ES komisaras László Andoras teigia, kad 2004 m. įvestas „teisės gyventi“ testas ne tik diskriminacinis, bet ir riboja ES piliečių judėjimo laisvę. Esą visi ES piliečiai, kurie yra Jungtinėje Karalystėje, turėtų gauti socialines išmokas net tuomet, jei jie ir oficialiai neįregistruoti kaip gyventojai. Europos Komisijos duomenimis, Jungtinė Karalystė atmeta 64 proc. ES piliečių pateiktų socialinių išmokų prašymų, todėl „potencialiai dešimčiai tūkstančių ES piliečių, legaliai gyvenančių Jungtinėje Karalystėje, buvo užkirstas kelias gauti socialinės apsaugos išmokas, kurios jiems priklauso“.
Jungtinė Karalystė – ne vienintelė ES šalis, nepatenkinta dabartinėmis ES taisyklėmis, reglamentuojančiomis socialinės apsaugos teikimą. Balandį Jungtinė Karalystė kartu su Vokietija, Austrija ir Olandija Europos Komisijai išsiuntė laišką, kuriame kritikavo ES nustatytą „nuolatinės gyvenamosios vietos“ testą kaip pernelyg silpną ir reikalavo sugriežtinti socialinių išmokų teikimą imigrantams. Europos Komisija ne tik neišklausė šalių reikalavimų, bet ir pasiūlė priimti naują direktyvą, kuri palengvintų imigrantų teisių įgyvendinimą ir priverstų besiskundžiančias valstybes įkurti nacionalinius organus, atsakingus už šalių pagarbos judėjimo laisvei laikymąsi.
Britų užsispyrimas
Britų atstovai, be abejonės, audringai reagavo į Europos Komisijos žingsnį ir kaltino Briuselį bandymais susilpninti priemones, skirtas britų mokesčių mokėtojams apsaugoti. Premjero pavaduotojas Nickas Cleggas BBC teigė: „Žinoma, turime teikti paramą žmonėms, kurie to nusipelnė, kuriems to reikia ir kurie gali ją gauti, tačiau mūsų pašalpų sistema nėra nemokama visiems ir neturėtų tokia būti.“
Jam pritarė leiboristų partijos atstovė Yvette Cooper ir teigė, kad Europos Komisija klysta bandydama užkirsti kelią britams išlaikyti „teisės gyventi“ testą: „Dauguma žmonių, kurie atvyksta į Jungtinę Karalystę, dirba ir įneša savo indėlį, bet mes privalome turėti kontrolės sistemą, kuri užtikrintų, kad žmonės prisideda prieš ką nors gaudami.“ Britų valdžia, atrodo, neabejoja savo teisumu ir ketina kovoti iki galo. „Nepasiduosiu ir toliau dirbsiu stiprindamas pašalpų sistemą, siekdamas užtikrinti, kad ja nebūtų piktnaudžiaujama“, – kalbėjo darbo ir pensijų sekretorius Iainas Duncanas Smithas.
Kita vertus, pačios Jungtinės Karalystės valdžios (Darbo ir pensijų departamento) 2012 m. atliktas tyrimas atskleidė, kad nėra įrodymų dėl reikšmingo ES piliečių pašalpų turizmo Jungtinėje Karalystėje, nes imigrantai iš kitų ES šalių gauna gerokai mažiau išmokų nei britai. Tai reiškia, jog dauguma atvykusiųjų dirba ir moka mokesčius, kuriais prisideda prie šalies socialinio aprūpinimo sistemos. Tai patvirtino ir Nacionalinio ekonomikos ir socialinių tyrimų instituto atstovas Jonathanas Portesas. Jis teigė, kad ES imigrantai Jungtinėje Karalystėje moka bent 30 proc. daugiau mokesčių, nei gauna išmokų. Tai leidžia manyti, jog britų valdžios užsispyrimas gali būti susijęs ne tiek su nuogąstavimais dėl galimo socialinės rūpybos sistemos išsekinimo, kiek su nesibaigiančia įtampa tarp Jungtinės Karalystės ir ES.
Žibalas į ugnį
Teismo sprendimo nesitikima sulaukti anksčiau nei 2015 m., tačiau pralaimėjimas Jungtinei Karalystei gali kainuoti nemažai. Nepalankus teismo nuosprendis gali padidinti šalies socialines išlaidas iki 155 mln. svarų sterlingų per metus. Be to, tai gali sutrukdyti įgyvendinti vyriausybės imigracijos kontrolės priemones ir padidinti visuomenės nuogąstavimus dėl migracijos. Negana to, Europos Komisijos sprendimas paduoti Jungtinę Karalystę į teismą priimtas itin netinkamu metu – kai abiejų pusių santykiai ir taip įtempti, o britų visuomenėje vis dažniau pasigirsta svarstymų dėl išstojimo iš ES.
Britų valdžios pareigūnai Europos Komisijos veiksmus traktuoja vienareikšmiškai – kaip bandymą išplėsti savo galias. Pasak konservatoriaus, buvusio socialinės apsaugos ministro Peterio Lilley, Europos Komisija braunasi į tas politikos sritis, kurios pagal ES sutartis nepriklauso jos kompetencijai, ir šis įsikišimas yra „brangus, nelaukiamas ir nedemokratiškas“. Todėl, anot P. Lilley, tai tik sustiprins premjero Davido Camerono bandymus susigrąžinti politikos kontrolę iš Briuselio į nacionalinės valdžios rankas.
„Kovoje su ES mes paprasčiausiai nelaimime“, – konstatavo Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos lyderis Nigelis Farage’as, pasisakantis už šalies išstojimą iš ES.
