Greičiausiai jau nuo rudens Panevėžyje didės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kaina. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija suderino 15,3 procento didesnę nei dabar kainą.
Pakėlė daugiau
Naujos kainos įsigalios jas patvirtinus Panevėžio miesto ir rajono savivaldybių taryboms. Tai gali sukelti savotišką grandininę reakciją. Brangstant šaltam vandeniui, preliminariais duomenimis, gali kilti ir karšto vandens kaina. Teigiama, kad didesnė kaina apskaičiuota įvertinus „Aukštaitijos vandenų“ įmonės 2013–2016 metais planuojamas įgyvendinti investicijas. Paskutinį kartą šalto vandens kaina Panevėžyje kito 2009 metais ir jau baigėsi jos galiojimo laikas. Be to, buvo sudarytas naujas veiklos planas 2013–2016 metams, tad kainas reikėjo peržiūrėti.
„Aukštaitijos vandenų“ bendrovės generalinis direktorius Saulius Venckus tvirtina, kad įmonė buvo pateikusi mažesnes kainas nei patvirtino komisija. Tiesiog per tą laiką, kol kainos buvo nagrinėjamos, keitėsi skaičiavimo metodika, nebuvo įvertinti kai kurie veiksniai, todėl ir patvirtinta didesnė.
Jo manymu, kainos augimas nėra didelis – daugiabučių gyventojams teks mokėti 15,3 procento brangiau, o privačių namų gyventojams vanduo ir nuotekos brangs mažiau.
Kiek tokios kainos galios, nežinia. Pagal dabartinę tvarką turėtų galioti ketvertą metų, tačiau yra rengiamas geriamojo vandens įstatymas, kuriame numatyta, kad kainos būtų peržiūrimos kasmet.
Prieš ketvertą metų šalto vandens kaina Panevėžyje kilo daugiau nei 40 procentų ir buvo sulaukta aktyvaus panevėžiečių pasipriešinimo. Pasak S. Venckaus, pasipriešinimas visada būna, tačiau vienos kainos kyla tyliai, o kitos – triukšmingai.
„Aš ir nesidžiaugiu, kad kaina didesnė. Suskaičiavome mažesnę, kad žmonėms būtų geriau, o patvirtinta didesnė. Ką dabar darysi“, – „Sekundei“ teigė direktorius.
Pavyzdžiui, įmonė siūlė, kad bendra kaina daugiabučių gyventojams būtų 5,42 lito už kubinį metrą, o komisija nustatė 5,59 Lt už kubinį metrą (be PVM). Dabar šaltas vanduo ir nuotekos kainuoja 4,85 lito už kubinį metrą (be PVM).
Ir taip negerai, ir anaip
Šiuo metu centralizuoto geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis naudojasi 94 procentai Panevėžio miesto gyventojų ir 50 procentų gyvenančiųjų rajone.
Pasak miesto Savivaldybės Ekonomikos ir turto valymo skyriaus vedėjo Antano Stokos, komisija ištaisė pateiktų skaičiavimų klaidas, įsigaliojo nauja metodika, todėl ir kaina didesnė nei iš pradžių planuota. Jo manymu, birželio mėnesį šis klausimas Tarybos nebus svarstomas – nebus spėta paruošti. Taryba jį greičiausiai svarstys liepą arba rugpjūtį, o naujos kainos greičiausiai įsigalios nuo rudens.
„Jei nepatvirtins, kas prisiims atsakomybę už įmonės veiklą?“ – klausė A. Stoka.
Jo teigimu, įmonės veikla turi būti efektyvi, turi būti perspektyva, numatytas avarijų išvengimas ir su tuo juokauti negalima.
„Ekologinės problemos sprendžiamos, nes mes patys nusižudysime“, – vedėjas aiškina, kad kaina atsispindi pagrindines investicijas dumblo džiovinimo problemai spręsti.
Rajono meras Povilas Žagunis sako kaip politikas nepritariantis kainų didinimui.
„Tarybos statomos prieš faktą. Nepatvirtinsime vieną kartą, kitą – sulauksime sankcijų“, – tvirtino rajono vadovas.
Jo manymu, bet koks kainos augimas sukelia gyventojų nepasitenkinimą.
„Norėčiau, kad ir man, ir kitiems kaina būtų mažesnė“, – neslepia jis ir sako nežinantis, kaip to išvengti.
Kovoti nesiruošia
Tuo metu panevėžiečių kainų kilimas nedžiugina, tačiau kovoti kaip prieš ketvertą metų kol kas nesirengiama – esą nelabai ir yra kam. Kas serga, ko jau nebėra, o kas ir vilčių nebeturi.
„Ar Rimantas Liepa tuos 100 tūkstančių įnešė, kur po čiužiniu laikė?“ – turėdama omenyje kalbas apie kaltinamuoju tapusio buvusio įmonės vadovo po lova rastus 100 tūkst. litų, retoriškai klausia panevėžietė Ramutė Čyžienė.
Jos teigimu, jei tie pinigai būtų įnešti į įmonės kasą, nebūtų gaila mokėti ir 20 centų brangiau už vandenį.
„Įžūlūs tie vandentiekininkai“, – mano moteris.
R. Čyžienės teigimu, mieste mažėja žmonių, išvažiuojama pilnais autobusais, tad netrukus gali taip nutikti, kad mažai kam ir to vandens reikės.
„Tepaspringsta“, – sako ji.
*****
Faktai
- Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija skelbia, kad 2009–2012 metais „Aukštaitijos vandenys“ vandentvarkos ūkiui gerinti investavo 92,303 mln. litų, didžioji dalis buvo europinė parama, 6,5 procento valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšos, 38,5 procento – įmonės lėšos.
- 2013–2016 metais į vandentvarkos ūkį UAB „Aukštaitijos vandenys“ ketina investuoti 44,186 mln. Lt, 5,186 mln. Lt sudarys Europos Sanglaudos fondo paramos lėšos.
- Įgyvendinus veiklos ir plėtros planą, bus nutiesta 5,7 km vandentiekio ir 5,7 km nuotekų tinklų, rekonstruoti ir išgręžti nauji gręžiniai, rekonstruotos 2 nuotekų siurblinės, pastatyti dumblo tvarkymo įrenginiai, kurie apdoros dumblą, susidarantį Panevėžio, Kupiškio, Ramygalos ir Krekenavos nuotekų valymo įrenginiuose.
- Bus išspręstos dumblo kiekio mažinimo, kvapo panaikinimo ir stabilizavimo problemos, prie centralizuotų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų bus sudaryta galimybė prisijungti apie 72 vartotojams.
*****
Daiva SAVICKIENĖ
