Lietuvoje veikiančių įmonių vadovai negali pasigirti dideliu apetitu ir renkasi palyginti mažą grąžą generuojančius investavimo būdus.
Investicijų valdymo bendrovės „Prudentis“ užsakymu atliktos įmonių vadovų apklausos rezultatai rodo, kad Lietuvoje veikiančių įmonių vadovai jaučia poreikį investuoti, tačiau rizikuoti bijo. Daugiau nei pusė – 60,3 proc. – respondentų nurodė, kad yra investavę ir planuoja tai daryti ateityje. Tačiau didžioji dalis rinktųsi mažiausiai grąžos ir daugiausia grynųjų investicijų reikalaujančias sritis – nekilnojamąjį turtą (NT) (72,3 proc.) ir obligacijas (29 proc.).
Investavimas į NT istoriškai laikomas saugiu kapitalo panaudojimu. Jis turtui suteikia materialią išraišką. Be to, visada galima laukti didesnių kainų arba uždirbti iš nuomos. Tačiau bendrovės „Prudentis“ ekspertai abejoja, ar investicijos į NT galėtų atnešti pelno artimiausiu metu.
„Žemos palūkanų normos ir dviženkliais skaičiais augusios kainos lėmė tendencingą požiūrį: būstas atrodo ne tik saugiausia, bet ir pelningiausia investicija. Jei kalbėtume apie mažai patirties turinčius fizinius asmenis, tendencijos neatrodo neįprastai. Tačiau keista, kai tokius sprendimus priima patyrę verslininkai“, – komentavo bendrovės „Prudentis“ partneris, investavimo specialistas Gediminas Būda.
Atsižvelgiant į tai, kad dauguma NT įsigyjama skolinantis lėšų iš banko, esą yra reali galimybė, kad, palūkanų normoms kylant, NT paklausa mažės, o kainos kris.
Tiesa, IQ prieš kurį laiką rašė, kad NT vis dėlto pamažu atgauna patrauklumą. Marius Čiulada, NT bendrovės „Ober-Haus“ Senamiesčio skyriaus vadovas, tuomet sakė, kad NT – inertiška rinka, galinti ilgą laiką po truputį ir kristi, ir kilti. Tai esą sprendimas mėgstantiems labiau prognozuojamą ir konservatyvų investavimą.
„Per krizę visi buvo „apsinuodiję“ NT, daugelis investuotojų kurį laiką nenorėjo prisiminti patirtų praradimų. Dabar vėl atsigręžiama tiek į plytas, tiek į žemę. Vėl grįžtama prie minties, kad 4–5 proc. gana prognozuojama ir stabili grąža nėra blogai“, – sakė „Ober-Haus“ atstovas.
Kritika – ir besirenkantiems obligacijas
Gana nedidelę grąžą, anot G. Būdos, generuoja ir kitos Lietuvos įmonių vadovų mėgstamos formos investicijos – obligacijos. Pavyzdys – Lietuvos valstybinės obligacijos. Už paskolintus pinigus penkeriems metams mokama tik 2 proc. palūkanų. Vienomis saugiausių laikomos Vokietijos obligacijos – už tam pačiam laikotarpiui skolintas lėšas mokama vos 1 proc. palūkanų.
„Žmonės dėl įvairiausių psichologinių priežasčių linkę užmerkti akis į turimų investicijų nuvertėjimą dėl infliacijos. Atsižvelgiama tik į tai, kad nominali vertė liktų ta pati. Ir visai pamirštama apie valstybės nemokumo riziką, įskaičiuotą į investiciją“, – aiškino G. Būda.
Apklausos duomenimis, tiesiogiai investuojančių į akcijas ir akcijų fondus atitinkamai yra 14,7 ir 10,3 proc. Mažiau sukaupto kapitalo reikalaujančios ir didesnę grąžą sukuriančios investicijos dažnai lieka užmirštos. Tai gali rodyti nepasitikėjimą šios rūšies investicijomis arba nežinojimą.
„Tai, kad verslininkai linkę tiesiogiai investuoti patys, o ne patikėti šią užduotį profesionaliems investicijų fondų valdytojams, rodo ore tvyrantį nepasitikėjimą finansų rinkos siūlomų produktų ir paslaugų kokybe“, – dėstė G. Būda.
Tiesa, nors įvairios studijos rodo, kad akcijos, kurių nominali metinė grąža 10–12 proc., ilguoju laikotarpiu yra apskritai didžiausią grąžą generuojanti investicija, G. Būda pabrėžė, kad didesnė tikėtina grąža visada susijusi su didesne rizika. Pašnekovas teigė, kad investuojant svarbu ne tik pasirinkti valdytoją, bet ir gerai išanalizuoti jo investavimo stilių, investuoti ilgam, o ne trauktis iš rinkos ištikus krizei.
Akcijų vaistu nuo visų ligų nelaiko
Giedrė Gečiauskienė, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė, atkreipė dėmesį, kad viskas priklauso nuo to, kada ir kuriam laikui investuojama.
„Reikia suprasti, kad akcijos kaip investavimo būdas tikrai nėra vaistas nuo visų ligų, bet kuriuo metu ir bet kuriam laikotarpiui tinkantis visiems, – kalbėjo G. Gečiauskienė. – Kai investuojama į akcijas ir suformuojami būsimo pelno lūkesčiai, nebūtinai taip ir nutiks. Mes matėme laikotarpių, kai buvo būtent priešingai.“
Anot pašnekovės, apčiuopiamesnę grąžą iš akcijų galima gauti tik tuomet, kai labai gerai diversifikuotas portfelis. Tai reiškia, kad išskaidyti reikia ne į dviejų ar trijų, bet į daug pavadinimų akcijas.
„Kai mes žiūrime į indeksus, į „S&P“ indeksą, į „Nasdaq“ indeksą, reikia suprasti, kad jeigu jis kyla, vidutiniškai auga apie 500 įmonių vertė. Viena jų galbūt krito, kita galbūt kilo mažiau, trečia galbūt daugiau. Jeigu portfelis yra tokio dydžio, kad jame galima turėti 40, 50, 100 įmonių akcijų, tuomet galbūt iš tiesų investicija į jas gali būti pelninga ir turėti mažesnę riziką. Tačiau retas portfelis yra tokio dydžio“, – pabrėžė G. Gečiauskienė.
