Namų ūkių finansinė elgsena patvirtina gerėjančius gyventojų lūkesčius dėl ateities, teigiama naujausiame kas ketvirtį leidžiamo SEB banko leidinio „Namų ūkių finansinio turto barometras” numeryje. Gyventojų sprendimai, kaip kaupti ir laikyti turtą, ar ir kaip skolintis rodo, kad jie yra linkę savo finansus planuoti ilgesniam negu metų laikotarpiui bei tikisi palankesnės ar bent jau stabilios padėties artimiausioje ateityje.
Šių metų pirmo ketvirčio statistiniai duomenys rodo, kad lūkesčių gerėjimo požymių yra: gerėja vartotojų pasitikėjimo rodiklis, mažėja emigracijos srautai, namų ūkiai drąsiau planuoja finansinę ateitį – dažniau dairosi į rizikingesnes finansinio turto kaupimo priemones, šiek tiek drąsiau skolinasi.
„Geresni lūkesčiai labiau pastebimi analizuojant finansinio turto ir įsipareigojimų pokyčius, o vartojimo augimo tempas – dar gana lėtas. Kol kas viltys, kad ketvirtadaliu padidinus minimalų darbo užmokestį, sparčiau augs ir vidaus vartojimas, dar nespėjo išsipildyti, todėl daryti išvadą, kad gerėja didžiosios dalies gyventojų gerovė ir lūkesčiai, dar būtų per anksti”, – sako apžvalgą parengusi SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Per tris pirmuosius šių metų mėnesius finansinis namų ūkių turtas, kurį sudaro lėšos, kaupiamos indėlių sąskaitose, investicijos į obligacijas, investicinius fondus, pagal gyvybės draudimo sutartis kaupiamos lėšos ir investicijos į pensijų fondus, sumažėjo 62 mln. litų (0,17 procentų). Tai lėmė 371 mln. litų (arba 1,3 proc.) sumažėjusi indėlių suma, tačiau kitų rūšių turto vertė per tą patį laikotarpį padidėjo.
Centrinio vertybinių popierių depozitoriumo, Bankų asociacijos ir centrinio banko duomenimis, investicijų į obligacijas (taip pat ir Vyriausybės taupymo lakštus) vertė padidėjo 67 mln. litų, arba 5,8 proc., investiciniuose fonduose kaupiama suma – 42 mln. litų (arba 6 proc.), pagal gyvybės draudimo sutartis sukaupta suma – 16 mln. litų (arba 0,7 proc.).
„Nepaisant šiek tiek sumažėjusios finansinio turto vertės, dar per anksti daryti išvadą, kad namų ūkiai liovėsi taupyti. Tai, kad pirmasis metų ketvirtis, palyginti su prieš tai buvusiu, yra „sausesnis”, galime laikyti sezoniniu veiksniu. Tai, kad indėlių suma mažėja, bet tuo pačiu metu didėja turto vertė kitose turto kaupimo ar investavimo priemonėse, galima paaiškinti gyventojų noru ieškoti būdų santaupas kaupti pelningiau negu indėlių sąskaitose”, – sako J. Varanauskienė. Jos teigimu, geresni ateities lūkesčiai – svarbi sąlyga, leidžianti sudaryti ilgesnio laikotarpio planus, būtina renkantis rizikingesnes, bet, palankiai susiklosčius aplinkybėms, pelningesnes turto kaupimo priemones.
SEB banko ekspertė taip pat teigia, kad gerėjančios nuotaikos ir toliau turėtų skatinti aktyvesnius ir drąsesnius turto valdymo sprendimus artimiausioje ateityje. Tikėtina, kad mažos palūkanos už indėlius ir infliacijos nuojauta skatins ir toliau ieškoti pelningesnių turto kaupimo arba laikymo formų. Jei vertybinių popierių rinkose nebus reikšmingų sukrėtimų, alternatyvių taupymo priemonių populiarumas turėtų toliau didėti. Vis dėlto J. Varanauskienė ragina nepamiršti, kad šioms taupymo priemonėms būdinga vertės sumažėjimo dėl nepalankių pokyčių rinkose rizika, todėl gyventojai turėtų atidžiai pasirinkti, ar toks taupymo būdas jiems yra priimtinas.
Dar vienas geresnių lūkesčių ir drąsesnių finansinių sprendimų rodiklis – pamažu atsigaunantis skolinimasis. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį komercinių bankų išduotų naujų būsto paskolų vertė, palyginti su praėjusių metų pirmu ketvirčiu, buvo 31 proc. didesnė, vartojimo paskolų – 16 proc. didesnė ir atitinkamai siekė 387 mln. litų ir 112 mln. litų.
