Per pirmuosius du pensijų fondų sistemos reformos mėnesius 129,9 tūkst. gyventojų jau pasirinko savo senatvės pensijai kaupti maksimaliai, primokant savo lėšomis. Iš jų 107,6 tūkst. yra anksčiau kaupti pradėję būsimieji pensininkai, 22,3 tūkst. dirbančiųjų nusprendė pradėti kaupti šiemet. Dar 3,5 tūkst. pensijų fondų dalyvių nusprendė sustabdyti kaupimą. Apsispręsti, kaip ketina kaupti senatvei būsimieji pensininkai dar gali per likusius tris vasaros mėnesius – iki rugsėjo 1 d.
“Sodros” duomenimis, Metų pradžioje Lietuvoje buvo 1,05 mln. dirbančiųjų, kurie nusprendė kaupti senatvei pensijų fonduose.
Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas tikisi, kad per likusius tris mėnesius šis skaičius padvigubės. “Esant tokiai situacijai, valstybė išliks pajėgi finansuoti sistemą, o norintiems bus sudarytos sąlygos dalimi pensijos pasirūpinti patiems”, – sako A. Bakšinskas.
Pasak jo, pensijų fondų bendrovės reformos viešinimui skyrė solidžias sumas, aktyviai apie galimybę pasirinkti būsimiesiems pensininkams primena ir „Sodra”. Tikimasi, kad valstybė, oficialūs asmenys taip pat aktyviau įsitrauks aiškinant visuomenei pensijų sistemos reformos svarbą ir eigą.
Pensijų kaupimo sistema startavo 2004 metais, siekiant išvengti „Sodros” mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia „Sodros” senatvės pensijos.
Pernai, priėmus įstatymų pakeitimus, metų pabaigoje buvo patvirtina naujoji pensijų kaupimo tvarka, kuri numato galimybę mokėti papildomas įmokas ir gauti paskatinamą valstybės subsidiją, likti prie ankstesnio minimalaus kaupimo arba stabdyti kaupimą.
