Kinijoje uždraustos knygos šluote šluojamos iš Honkongo knygynų, pirkėjams siūlančių skandalingus leidinius apie Komunistų partiją ir jos lyderius.
„The People’s Research Community“ ir daugybė kitų knygynų pardavinėja knygas ir žurnalus, kuriuos dėl kritikos Komunistų partijos lyderiams yra uždraudusi Kinijos vyriausybė. Kadangi šalies gyventojai nepasitiki politikais, šis verslas klesti – 90 proc. pirkėjų atvyksta būtent iš Kinijos.
„Mes ateiname čia pirkti knygų, kurių negalima skaityti Kinijoje“, – „The New York Times“ naujienų svetainė citavo Huang Tao, maisto papildų pardavėją iš Pietryčių Kinijos, šįkart išsirinkusį knygą apie korupciją tarp vyresniųjų partijos lyderių.
„Yra tiek daug dalykų, dėl kurių mus apgaudinėjo“, – sakė jis, rodydamas į knygas apie 1959–1962 m. Kiniją kankinusį badą, oficialių istorijų apgaubtą eufemizmais.
Kinijos vyriausybė griežtai kontroliuoja žiniasklaidą. Tai reiškia, kad rasti objektyvios politinių ir istorinių įvykių analizės neišvykus iš Kinijos neįmanoma. Tačiau Honkongas, buvusi britų kolonija, savarankišku Kinijos regionu tapęs 1997 m., nepaiso iš Pekino sklindančio spaudimo ir yra laisvas nuo bet kokios cenzūros.
Honkongo knygynai daugiausia pirkėjų sulaukia iš Pekino, Šanchajaus ir Guandžou miestų. Pirkėjų amžius svyruoja nuo 30 iki 40 metų. Daugiausia tai verslininkai ir mokslininkai, kaip anksčiau rašė CNN naujienų svetainė.
Į Honkongą gręžiasi ir buvę Kinijos pareigūnai ar politikai, tarp jų – ir nuverstas partijos lyderis Zhao Ziyang. Tokių asmenų memuarai negali būti publikuojami šalyje, tačiau tokia galimybė atsiranda autonomiją turinčiame Honkonge.
Klestinti prekyba Kinijoje draudžiamais leidiniais atspindi informacijos troškulį, kurį patiria cenzūros kaustoma visuomenė, ir sunkumus, su kuriais susiduria Komunistų partijos vadovybė, mėgindama tą troškulį nuslopinti. Tačiau tai padaryti sunku, nes užginta literatūra domina ir oficialius pareigūnus.
Uždraustose knygose išsamiai aprašomi praeities įvykiai, kuriuos Komunistų partija mielai pamirštų: Didžiojo šuolio programos sukeltas badmetis 1959–1962 m., brutuali Mao Zedongo įvykdyta kultūros revoliucija ir t. t.
Gausu ir miglotų ateities pranašysčių. Pavyzdžiui, vienoje knygoje prognozuojama, kad 2014 m. Kinija paskelbs karą Japonijai. Kitoje spekuliuojama, kad tais pačiais 2014-aisiais žlugs Komunistų partija. Šis teiginys esą neišgalvotas, o remiasi slaptais partijos dokumentais. „Tai ne paskalos“, – tvirtinama knygos įvade. Dar vienoje teigiama, kad 2020 m. Kinijos sostinė iš Pekino bus perkelta į kitą miestą.
Taip pat galima rasti knygų ir žurnalų, kuriuose aprašomas asmeninis Komunistų partijos narių gyvenimas.
Kinijos muitinės pareigūnai dažnai konfiskuoja publikacijas uždraustomis temomis, kurias į šalį bando įsivežti gyventojai. Tačiau apie pričiuptų asmenų persekiojimą iš esmės nieko negirdėti.
Honkongo bendrovės „New Century Press“, leidžiančios iš valdžios išstumtų arba į pensiją išėjusių Kinijos pareigūnų knygas, vadovas Bao Pu įsitikinęs, kad vyriausybei būtų sunku pasiaiškinti dėl tokios praktikos.
„Jie niekada negalės atvirai pateisinti savo taisyklių. Nėra jokio uždraustų knygų sąrašo, tad šie žmonės tik savavališkai priima sprendimus, – „The New York Times“ sakė Bao Pu, kuris yra buvusio Kinijos pareigūno sūnus. – Tuomet tektų persekioti per daug žmonių, kiltų neramumų.“
