Britų valdos Karibų jūros regione kenčia nuo ekonomikos sąstingio, kovų su lengvatinio apmokestinimo zonomis ir savo pačių finansinio nerūpestingumo bei korupcijos.
Balandį nušalintasis Kaimanų Salų ministras pirmininkas McKeeva Bushas atvyko į teismą užginčyti įvairių kaltinimų – kai kurie jų susiję su vyriausybinės kredito kortelės panaudojimu JAV lošimo namuose. Kitas jo susitikimas su teisėju numatytas birželį. Bet gegužės 22 d. vykusiuose asamblėjos rinkimuose gyventojai paskelbė nuosprendį: suskaičiavus daugumą balsų atrodė, kad jie vėl išrinko M. Bushą Vest Bėjaus rajono atstovu, kuriuo jis tarnavo nuo 1984 m.
Nepriklausomai nuo to, M. Busho skandalas būtų įvykęs ar ne, per rinkimus korupcija vis tiek būtų buvęs vienas svarbiausių klausimų visuomenėje, nes „visi mano, kad į politiką einama pasipinigauti“, kaip išsireiškė buvęs generalinis auditorius. Tačiau kaimaniečius ir kitų Didžiajai Britanijai vis dar priklausančių imperijos trupinių Karibų jūroje – Angilijos, Mergelių salų, Montserato, taip pat Terkso ir Kaikoso – gyventojams nerimą kelia kur kas daugiau problemų. Turizmas ir tarptautiniai finansai papildė salų iždą, bet šie pamatai ima skeldėti. Prastas biudžeto valdymas tik apsunkino problemas ir apkartino santykius su Didžiąja Britanija, kuri jau seniai savo užjūrio teritorijoms teikia ekonominę pagalbą. Du stambūs regiono lengvatinių mokesčių centrai, Kaimanai ir Mergelių salos, patiria kaip niekada stiprų puolimą.
Pasaulinis ekonomikos nuosmukis skaudžiai palietė šiuos mažus ir atvirus ūkius. Daugiausia darbo vietų siūlantis turizmo sektorius jau atsigavo, bet kai kur dar nepasiekė iki krizės buvusių aukštumų. Praėjusiais metais į Mergelių salas jūra atvyko 667 tūkst. turistų, palyginti su 802 tūkst. svečių 2008-aisiais. (Kitais metais turėtų būti užbaigta nauja prieplauka, kuri galės priimti didesnius laivus, taip pat planuojama išplėsti oro uostą.) Daugiausia pajamų nešantis finansų sektorius kelia daug diskusijų. Ekonominės veiklos nevykdančios bendrovės lengvatinių mokesčių zonose (Mergelių salų specializacija) beveik pasiekė rekordinį lygį. Ribotos rizikos fondai ir bankininkystė (daugiausia Kaimanuose) susitraukė 10–20 proc.
Tačiau tikroji problema yra ne mažėjančios pajamos, o viešojo sektoriaus išlaidumas, kaip tvirtina buvęs Kaimanų Salų prekybos rūmų vadovas Gordonas Barlow. 2005–2009 m. ekonomikai augant, viešosios paslaugos išsipūtė, ir vyriausybės išlaidos siekė vidutiniškai 12 proc. per metus. G. Barlow skaičiavimais, vien nuostolingai valstybinei oro linijų bendrovei skirtų subsidijų kiekis prilygo visai Kaimanų valstybinei skolai.
Užjūrio teritorijų ekonominės problemos ne tokios rimtos kaip nepriklausomų šalių, pavyzdžiui, Jamaikos bei Sent Kitso ir Nevio, kurios net buvo priverstos pertvarkyti savo skolas. Tačiau, ištuštėjus jų rezerviniams fondams, Didžioji Britanija išsigando ir ėmė primetinėti fiskalinius planus bei metinius skolinimosi apribojimus. Derybos buvo sunkios. Praėjusį mėnesį Angilijos ministras pirmininkas Hubertas Hughesas galiausiai pasirašė susitarimą, bet prieš tai Didžiąją Britaniją apkaltino „beatodairišku siekiu sužlugdyti žmonių gerovę“ ir pareikalavo surengti referendumą dėl nepriklausomybės.
Tam tikrais atvejais Didžioji Britanija pareikalavo įvesti pajamų mokestį, kuris papildytų pajamas, gaunamas iš rinkliavų bei netiesioginių mokesčių, – tuo grindžiamos užjūrio teritorijų biudžeto pajamos. Bet nevaržomos lengvatinių mokesčių zonos jų labai vengia. Spaudžiant Užsienio reikalų ministerijai, praėjusiais metais Kaimanų vyriausybė pasiūlė įvesti 10 proc. mokestį užsieniečiams, kurie sudaro pusę iš 38 tūkst. darbuotojų. Šis projektas sužlugo pasipriešinus verslui. Baimindamosi išgąsdinti investuotojus, Mergelių salos nuo 2004 m. nerenka 930 litų įmonių registracijos mokesčio.
Laikomasi nuomonės, kad nedidinti mokesčių itin svarbu dabar, kai lengvatinio apmokestinimo zonos yra puolamos, ypač iš Europos. Penkios užjūrio teritorijos, Bermudų salos ir kitos zonos verčiamos prisijungti prie daugiašalės programos, pagal kurią būtų automatiškai keičiamasi informacija apie mokesčius. Ilgalaikė grėsmė yra stiprėjantys tarptautiniai reikalavimai viešai registruoti tikruosius bendrovių bei fondų savininkus. Standartus reikia taikyti vienodai, pasak Mergelių salų ministro pirmininko Orlando Smitho, antraip įmonės tiesiog persikels į kitas jurisdikcijas.
Lengvatinių mokesčių optimistai pabrėžia, kad Kinija ir Rusija, kurios piliečiai gausiai naudojasi Karibų salų finansinėmis paslaugomis, nepasirašė susitarimo dėl dalijimosi informacija. Bet išsaugoti patrauklumą klientams ir drauge laikytis vis griežtesnių tarptautinių taisyklių tampa sunkiau, kaip tvirtina Andew Morrissas iš Alabamos universiteto. Nenuostabu, kad užjūrio teritorijos bando plėtoti ne tik finansų sektorių, kuris, pavyzdžiui, Mergelių salose atneša 60 proc. biudžeto pajamų. Angilija imasi žvejybos, Kaimanų Salos žvalgosi į medicinos turizmą, bet sąnarių keitimas niekada nebus toks pelningas kaip ribotos rizikos fondai.
Didžioji Britanija švelniai skatina šias pastangas, bet pripažįsta, kad, vieno pareigūno žodžiais, alternatyvų sąrašas neilgas. Siekiama pagerinti ir valdymą. Kaimanų Salų jūrų uostą be viešo konkurso pavesta statyti vienai kinų bendrovei, bet, Didžiajai Britanijai pagrasinus vetuoti projektą, buvo paskelbtas naujas kvietimas teikti paraiškas. Ši šalis tebeturi teisę savo užjūrio teritorijose blokuoti įstatymus, sustabdyti konstitucijas ir paleisti vyriausybes. Terkso ir Kaikoso konstitucija buvo sustabdyta dusyk – pastarąjį kartą 2009 m., po to, kai tyrimu buvo nustatyta „didelė sisteminės korupcijos tikimybė“. Tuomet teritoriją trejus metus tiesiogiai valdė Didžiosios Britanijos paskirtas atsakingas asmuo.
Valdytojas – viena, bet duoti pinigus – visai kas kita. Norėdama to išvengti, Didžioji Britanija privalės būti labai atsargi. Ji negali atsilikti nuo Prancūzijos ir Vokietijos, kurios jau paskelbė tvirtą poziciją dėl finansinių gudravimų lengvatinių mokesčių zonose, ypač dabar, kai ministras pirmininkas Davidas Cameronas įtraukė mokesčių ir skaidrumo klausimus į šių metų G 8 viršūnių susitikimo darbotvarkę. Gegužės 20 d. jis liepė Didžiosios Britanijos užjūrio teritorijoms „susitvarkyti“. Bet praradus pagrindinį pajamų šaltinį joms gali tekti prašyti pinigų iš Londono, o D. Cameronas mažiausiai norėtų laikraščiuose pamatyti antraštes „Mokesčių mokėtojai gelbėja lengvatinių mokesčių zonas“.
