Septynioliktieji Vilniaus festivalio metai žymi grįžimą prie didžiojo tikslo – koncertų-įvykių programos. Festivalio atstovė spaudai Skirmantė Valiulytė IQ vis dėlto išskyrė kelis koncertus – juk tarp žvaigždžių yra ir ryškesnių.
Birželio 3 d. festivalį pradės operos primadonos Violetos Urmanos ir Modesto Pitrėno diriguojamo Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro koncertas Nacionaliniame operos ir baleto teatre. Programoje skambės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninė poema „Miške“ bei Richardo Wagnerio ir Johanno Strausso kūriniai.
Birželio 7 d. Nacionalinėje filharmonijoje pasirodys kitas retas, bet laukiamas svečias Lietuvos scenoje – pianistas, kompozitorius Andrius Žlabys. Šįsyk muzikas sugrįžta su programa „J. S. Bacho muzikos grožis ir gelmė“, kurioje skambės klavyriniai bei smuiko koncertai. Su A. Žlabiu į sceną kops smuikininkas Sergejus Krylovas ir jo vadovaujamas Lietuvos kamerinis orkestras.
S. Valiulytės nuomone, niekaip negalima apeiti birželio 13 d. pasirodymo – unikalaus džiazo vokalisto Bobby McFerrino ir jo instrumentinės grupės koncerto „Siemens“ arenoje. VšĮ „Vilniaus festivaliai“ šiemet švenčia dešimties metų gimtadienį, tad ilgai kviečiamas atlikėjas bus dovana ir organizatoriams, ir klausytojams.
Prie birželio 14-osios – Gedulo ir vilties dienos – tradiciškai priderintas prasmingas ir solidus festivalio koncertas – iškiliausio šių dienų lenkų kompozitoriaus Krzysztofo Pendereckio „Lenkiškasis requiem“, nuskambėsiantis Nacionaliniame operos ir baleto teatre. Kūrinį atliks tarptautinė solistų ir kolektyvų komanda: sopranas Nomeda Kazlauskaitė-Kazlaus, mecosopranas Agnieszka Rehlis, tenoras Edas Lyonas, bosas Liudas Mikalauskas, Kauno valstybinis choras ir Vroclavo filharmonijos simfoninis orkestras bei dirigentas Jacekas Kaspszykas.
Birželio 16 d. į festivalį sugrįš dar vienas atlikėjas – ne kartą Vilniaus publikai koncertavęs alto virtuozas Jurijus Bašmetas. Filharmonijos scenoje jis paminės ir savo 60-mečio jubiliejų. Žymiajam altininkui talkins jo įkurtas kamerinis ansamblis „Maskvos solistai“ ir Liublijanos festivalio prezidentas, garsus Slovėnijos klarnetininkas Darko Brlekas. Koncerte skambės Wolfgango Amadeus Mozarto, Carlo Marios von Weberio, Niccolo Paganini ir Piotro Čaikovskio kūrinių programa.
Anot S. Valiulytės, šiųmetėje programoje vėl stengtasi sugrąžinti festivalio išskirtinumą. „Ne paslaptis, kad porą metų dėl finansinių sunkumų, kurie buvo aktualūs ne tik festivaliui, bet ir visai Lietuvai, buvome priversti gerokai susispausti. Šiemet situacijai gerėjant festivalis grįžta prie idėjos, kad tai nėra pavienių koncertų, galinčių vykti ir sezono metu, ciklas, o kad kiekvienas koncertas turi būti tikrai ryškus“, – kalbėjo festivalio atstovė spaudai.
Kaip ir kasmet festivaliui svarbios tradicijos ir nusistovėjusios rubrikos. Vienas renginio status quo – lietuvių atlikėjo rečitalis. Šiemet tai patikėta ryškiam duetui – pasaulyje garsėjančiai smuikininkei, tarptautinių konkursų laureatei Daliai Kuznecovaitei ir pianistui Petrui Geniušui.
S. Valiulytė pabrėžė, kad tradicijos dėl tradicijų nėra festivalio siekiamybė. „Jei nepavyks ko nors įgyvendinti išskirtinai, mes to nesiimsime, – kalbėjo ji. – Jeigu šiemet nėra senosios muzikos rubrikos, nereiškia, kad mes jos išvis atsisakome, tiesiog ieškome tų atlikėjų, kurie tikrai tiktų festivaliui ir išlaikytų aukštą mūsų kartelę.“
Septyniolika metų skaičiuojantis festivalis spėjo suburti ištikimą publiką, tačiau, S. Valiulytės pastebėjimu, naujų veidų koncertuose vis daugėja. Pašnekovė išskyrė keturias publikos grupes: „Pirmieji perka bilietus į visus koncertus ir mano, kad verta išgirsti viską. Antrieji – pagal savo mėgstamą muzikos žanrą. Kita dalis publikos renkasi pagal atlikėjus ir jų žinomumą. Ir kiekvienais metai atsiranda vis naujos, mažiau prognozuojamos auditorijos“, – pabrėžė S. Valiulytė. Taip pat jau įprasta, kad į koncertus mielai eina ir melomanai iš užsienio – daugiausia vokiečių ir skandinavų grupės, kurios įsigyja bilietus į koncertus pagal savo kelionės datas.
Vis dėlto neseniai festivalio rengėjai įsitikino, koks kriterijus publikai renkantis koncertus yra svarbiausias. „Kai tik paskelbiame pirmąją žinią apie festivalį, pirmiausia nurodome atlikėjus, o programos, kurių kompozitorių muzika skambės, pristatome vėliau. Tačiau žmonės ir jų nesulaukę jau perka bilietus. Vadinasi, atlikėjų pavardės yra svarbiau“, – atkreipė dėmesį S. Valiulytė ir pridūrė, kad tikriausiai ir festivalis jau yra tapęs kokybės garantu, tad publika organizatoriais paprasčiausiai pasitiki.
