Nors prokuroras pasiūlė griežtas bausmes Darbo partijos lyderiams, jai bet kuris teismo nuosprendis nebus pražūtingas. O jei bausmės bus menkos – galbūt net psichologiškai sustiprins Darbo partiją.
Vienas ilgiausiai trunkančių teismų procesų artėja į pabaigą. Gegužės 24 d. prokuroras Saulius Verseckas paprašė teismo skirti realias įkalinimo bausmes beveik visiems Darbo partijos atstovams, įtariamiems sukčiavimu ir apgaulingos buhalterijos vedimu.
V. Uspaskichą prokuroras įvardijo kaip svarbiausią sukčiavimo ir apgaulingos buhalterijos organizatorių, todėl jam siūlė skirti šešerius metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Penkerių metų laisvės atėmimo bausmę pasiūlyta skirti Vitalijai Vonžutaitei, o Vytautui Gapšiui – dvejus metus pataisos namuose. Tik buvusiai Darbo partijos finansininkei Marinai Liutkevičienei prokuroras siūlė švelnesnę bausmę – vienų metų laisvės atėmimo bausmę, ją atidedant vieniems metams.
V. Uspaskichas, prieš bylos baigtį formaliai pasitraukęs iš pavadinimą pakeitusios partijos vadovo posto, vis dėlto nesuminkštino prokurorui širdies. Pats buvęs Darbo partijos lyderis vis dar tikėjosi, kad „politinė atgaila“ ir pasitraukimas į tariamą šešėlį leis jam išvengti griežtos bausmės. Tačiau toks naivus politinis atsitraukimas prokurorui nepadarė jokio įspūdžio. Net ir politinėje sferoje V. Uspaskichas toliau laikomas tikruoju Darbo partijos (leiboristų) vadovu, nors formaliai jos pirmininkas šiuo metu yra V. Gapšys.
Prokuroro neįtikino ir Darbo partijos instituciniai pokyčiai – nors oficialiai ji iš Juridinių asmenų registro išregistruota nuo gegužės 14 d., S. Verseckas mano, kad bausmės nusipelno ir naujai įregistruota Darbo partija (leiboristai). Anot prokuroro, buvusi Leiboristų partija nevykdė realios veiklos, o naujai įregistruotai partijai vadovauja tie patys buvę „darbiečiai“. Todėl siūloma, kad naujajai partijai būtų skirta 1,25 mln. litų bausmė ir konfiskuoti neteisėtai įgyti ir panaudoti 25 mln. litų. Taip pat prokuroras prašė teismo, kad partija sumokėtų 4 mln. litų mokesčių ir grąžintų valstybės biudžetui neteisėtai gautą 6 mln. litų dotaciją.
Kaip IQ komentavo teisininkas Darius Sauliūnas, galutinis sprendimas dėl bausmių labiausiai priklausys nuo to, ar teismas pripažins įvykdytus nusikaltimus dėl sukčiavimo. „Vien dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos greičiausiai realios laisvės atėmimo bausmės nė vienam iš kaltinamųjų nebūtų skiriamos, – mano D. Sauliūnas. – Todėl daug kas priklausys, ar teismas priims prokuroro argumentus dėl įtarimų sukčiavimu.“ Vis dėlto net ir šiuo atveju D. Sauliūnas abejojo, ar įtariamiesiems būtų skiriamos realios laisvės atėmimo bausmės. „Be to, reikia prisiminti, kad dar greičiausiai bus apeliacijos, kasaciniai skundai, tad bausmės šiais metais gali būti ir nepradėtos taikyti“, – teigė D. Sauliūnas.
Partijos likimas
Politologai mano, kad teismo sprendimas paveiks visos partijos populiarumą ir perspektyvas. „Kuo didesnė būtų pritaikyta bausmė, tuo ryškesnis gali būti visuomenės paramos kritimas, – mano politologė Jūratė Novagrockienė. – Nors Lietuvoje teistumas ar teismo nuosprendžiai ir nėra pagrindinis kriterijus, kuris nulemia rinkėjų palankumą, daliai visuomenės vis tiek tai daro įtaką.“
Jei V. Uspaskichui ir V. Gapšiui būtų paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės, anot J. Novagrockienės, partija susidurtų su nemažais organizaciniais iššūkiais – reikėtų keisti jos vadovus. „Galimų naujų lyderių partija atrastų. Yra, pavyzdžiui, stiprių narių moterų, nors jos iki šiol ir būdavo daugiau vykdytojos, o ne strategės, – kalbėjo J. Novagrockienė. – Svarbiausias klausimas, ar naujasis lyderis pajėgtų taip plačiai ir visapusiškai viešumoje reikšti savo pozicijas, kaip tai darė V. Uspaskichas.“ Tačiau, pasak mokslininkės, tai turėtų įtakos tik partijos reitingams, bet ne dabartinės koalicijos stabilumui – net socialdemokratai greičiausiai nenorės destabiluoti Vyriausybės ir iš naujo sudaryti koalicijų dėl susilpnėjusios Darbo partijos.
Politologas Mažvydas Jastramskis taip pat pritaria, kad realių laisvės atėmimo bausmių skyrimas Darbo partijos lyderiams smogtų šios politinės jėgos reputacijai. „Tačiau tai nesunaikintų visos partijos – ji gausi, turi stiprią struktūrą, todėl greičiausiai net ir griežtos bausmės partijos lyderiams jos visos nesužludytų“, – mano M. Jastramskis.
Kita vertus, anot J. Novagrockienės, jei bausmės būtų minimalios ar nebūtų visai jokių nuobaudų, toks teismo sprendimas galėtų net sutvirtinti partiją. V. Uspaskichas pasiektų savotišką psichologinę pergalę.
Vienokia ar kitokia Darbo partijos bylos baigtis gali leisti jai atsikvėpti. Pastaruoju metu lyderiai buvo įtraukti į teismų procesus ir skyrė nemažai laiko bei energijos, kad kuo ilgiau užtęstų procesą. Tiek V. Uspakicho, tiek partijos reitingai krito. Tai buvo naudinga socialdemokratams, kurie be didesnių pastangų galėjo išsaugoti populiariausios partijos poziciją. Po teismo nuosprendžio (net turint galvoje, kad greičiausiai bus apeliacijų) moraliniu atžvilgiu Darbo partija jau bus vienaip ar kitaip nuteista arba išteisinta. Tai leis nukreipti dėmesį į koalicijos veiklą, kur Darbo partijos atstovai gali tapti ryžtingesni. Jų kategoriška pozicija dėl Birutės Vėsaitės likimo parodė, kad „darbiečiai“ nelinkę atleisti socialdemokratams klaidų ir pasinaudos bet kokia proga, net ir būdami koalicijoje, perimti iniciatyvą ar bent jau rinkėjų pritarimą savo veiklai.
