Kažkada Lietuvoje vaikų sveikata rūpinosi tik vaikų ligų gydytojai. Panevėžiečiai su nostalgija mena vaikų polikliniką, kurioje mažiesiems pacientams buvo teikiama visa reikalinga pagalba. Tokios įstaigos mieste jau seniai nebėra, o pediatrų liko labai nedaug. Rūpintis vaikų sveikata dabar patikėta bendrosios praktikos gydytojams, dauguma jų – buvę suaugusiųjų vidaus ligų gydytojai. Pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigoms turėti vaikų ligų gydytojus – didelis privalumas, nes jie ir patys efektyviai rūpinasi vaikų sveikata, ir prireikus konsultuoja kolegas. Naujai atidaromame Pavilnio klinikos filiale Nemuno gatvėje taip pat dirbs pediatrė ir bendrosios praktikos gydytoja Aušra Morkūnienė. Su ja – pokalbis apie vaikų sveikatos priežiūros ypatumus.
− Vilniaus universitete įgijusi pediatrijos specialybę, jus daug metų dirbote vaikų ligų gydytoja. Prasidėjus sveikatos priežiūros reformai persikvalifikavote į bendrosios praktikos gydytoją. Tad turite patirties gydyti ir vaikus, ir suaugusiuosius. Ar iš tiesų šeimos gydytojas gali vienodai gerai pasirūpinti ir didelių, ir mažų pacientų sveikata?
−Bendrosios praktikos gydytojai iš tiesų yra kompetentingi, tačiau pediatrai turi daugiau žinių, įgūdžių, patirties gydyti vaikų ligas. Vaikų organizmas skiriasi nuo suaugusiojo. Jis – ypatingas, tad gydytojas turi išmanyti ir gana specifinius dalykus.
Pediatro esminė užduotis – ne išgydyti serganti vaiką, o padaryti viską, kad jis nesusirgtų, augtų sveikas. Vaikų ligų gydytojas turi sekti mažylio raidą nuo pat kūdikystės, kad užkirstų kelią sunkiems sveikatos sutrikimams, padėtų tėvams stiprinti vaiko imunitetą. Be to, būtina skirti pakankamai laiko ligų profilaktikai.
− Tėvai informacijos, kuo maitinti mažylį, skiepyti jį ar ne, kaip gydyti nesunkiai susirgusį dažnai ieško internete, forumuose, o ne klausia gydytojo. Ar tai reiškia, kad nepasitiki juo?
− Kažin ar tėvams kelia abejonių šeimos gydytojo kompetencija. Jie tiesiog mato, kad šie gydytojai fiziškai neturi laiko skirti daugiau dėmesio mažiesiems savo pacientams. Norėčiau patarti tėveliams labai nepasikliauti internetiniais konsultantais ar pažįstamais žmonėmis. Iš savo darbo praktikos su vaikais žinau, kaip svarbu tinkamai subalansuoti vaiko, ypač kūdikio, mitybą, nes jo žarnynas itin jautrus. Per anksti ar per vėlai pradėjus duoti vieną ar kitą produktą galima labai pakenkti jo sveikatai.
− Ar tiesa, kad vaikams skiriamų vaistų dozavimas irgi yra labai specifinis?
− Taip. Mes, pediatrai, buvome mokomi vaikams vaistus dozuoti tiksliai pagal jų svorį. Viena tabletė per dieną to paties medikamento negali būti skiriama ir dvejų, ir septynerių metų vaikui.
− Kartais tėvai stebisi, kad sirguliuojantį vaiką apžiūrėjusio šeimos gydytojo ir vaikų ligų specialisto, pas kurį mažylis paskui buvo nuvestas, diagnozės visiškai skiriasi.
− Kaip jau minėjau, vaikų organizmas kitoks nei suaugusiųjų. Negalavimų požymiai – taip pat. Ne vaikų ligų gydytojams kartais sunku teisingai nustatyti tam tikras būkles.
− Jūs – pediatrė iš pašaukimo?
− Aš mėgstu savo darbą. Stengiuosi vienodai gerai rūpintis ir vaikais, ir suaugusiaisiais. Bet, neslėpsiu, pediatrija man visada buvo įdomesnė, o dirbti su vaikais – mieliau širdžiai.
Inga SMALSKIENĖ
