Praėjusią savaitę Londone įvykdytas teroro išpuolis ne tik atgaivino šalyje kiek primirštą prievartos metodą, bet ir pažymėjo senojo, dar XIX a. pabaigą siekiančio, terorizmo stiliaus sugrįžimą.
Gegužės 22 d. incidentas, per kurį du juodaodžiai musulmonai žiauriai nužudė britų kareivį, nekelia abejonių, kad būta teroro išpuolio. Pirma, ataka įvykdyta ramioje Londono priemiesčio gatvelėje, vidury baltos dienos, aplink vaikštant praeiviams. Akivaizdu, kad užpuolikai neturėjo intencijų nuslėpti nusikaltimą ir juo bandė perduoti žinutę. Antra, pasirinktas terorizmo taktikai įprastas simbolinis taikinys – Didžiosios Britanijos kareivis vos keli šimtai metrų nuo kareivinių Vulvičo rajone, kur britai jau porą šimtmečių dislokuoja savo ginkluotąsias pajėgas. Trečia, žudikai nevengė islamistinės retorikos, kai žudydami skandavo „Allahu Akbar“ („Dievas visų didžiausias“). Ketvirta, iškart išryškėjo politinis motyvas – pasipriešinimas britų dalyvavimui Irako ir Afganistano karuose, kuriuose žuvo daug musulmonų.
„Vieniši vilkai“
Šis įvykis ypač sukrėtė Didžiąją Britaniją, kurios žmogžudysčių reitingas – vienas žemiausių pasaulyje, o pastarasis teroro išpuolis užfiksuotas 2005 m., kai pusšimtį gyvybių nusinešė ataka prieš Londono viešojo transporto sistemą.
Visgi, naujausias teroro aktas kiek skiriasi nuo ankstesniųjų, nes atliktas ne tarptautinės organizuotos teroristų grupės, o vadinamųjų vienišų vilkų – vietinių islamo fundamentalistų, įkvėptų internetinės propagandos.
„Vieniši vilkai“ išpopuliarėjo Jungtinėms Valstijoms pradėjus karą su terorizmu, dėl kurio teroristai akyliau stebimi ir „Al Qaedai“ tapo sunkiau veikti iš vieno centro. Siekdama išsilaikyti organizacija buvo priversta pakeisti taktiką. „Al Qaedos“ lyderiai pradėjo raginti sekėjus vykdyti „atviro kodo“ džihadą – su Vakarais kovoti savarankiškai. „Vienišų vilkų“ išpuoliai laikomi itin pavojingais, nes jų beveik neįmanoma numatyti ar sustabdyti pasitelkiant tradicinius stebėjimo metodus.
Nekintantys taikiniai
Nepaisant naujo tipo vykdytojų, Vulvičo atakos aukos pasirinkimas anaiptol nestebina. Islamistų teroristams būdinga taikytis į Vakarų kareivius. „Al Qaedos“ lyderiai tuo užsiimančius sekėjus vadina didvyriais. Pagrindinė tokių atakų motyvacija – kerštas už žuvusius musulmonus Irako ir Afganistano karuose, į kuriuos buvo įsitraukusi ir Jungtinė Karalystė.
Anksčiau islamistinių grupuočių iniciatyvos šalyje nebuvo sėkmingos. 1998 m. vietos musulmonų ekstremistų organizacija „Al Muhajiroun“ bandė bombarduoti britų kareivines. Neseniai sulaikyti keturi vyrai, 2007 m. planavę pagrobti ir nužudyti musulmoną britų kareivį, siekdami atgrasinti musulmonus nuo stojimo į britų armiją. Praėjusį mėnesį įkalinti trys vyrai, rezgę planus įvykdyti teroro aktus Viltšyro miestelyje, kuriame tradiciškai sutinkami iš Afganistano grįžę kariai.
Šįkart teroro ataka buvo sėkminga. Nužudytasis kareivis Lee Rigby, nors ir nedėvėjo uniformos, per užpuolimą vilkėjo marškinėliais, ant kurių puikavosi Afganistano ir Irako karo veteranus remiančio labdaros fondo „Pagalba didvyriams“ emblema. Vienas jo žudikų filmuotoje medžiagoje kreipėsi į britų žmones apeliuodamas į jų saugumą, ragindamas pašalinti šalies vyriausybę ir reikalaudamas išvesti britų karines pajėgas iš musulmonų žemių: „Prisiekiame visagaliu Alachu, kad nenustosime kovoti su jumis. Jūs, žmonės, niekada nebūsite saugūs. Pašalinkite savo vyriausybę, jūs jai nerūpite. <…> Liepkite jiems išvesti savo karines pajėgas, kad mes visi galėtume gyventi taikiai.“
Teroristų teatras
Šis teroro išpuolis pasižymėjo ypatingu teatrališkumu – nors auka buvo tik viena, ji nužudyta itin žiauriai. Tuo metu ne tarnyboje buvęs, anksčiau Afganistane tarnavęs britų kareivis iš pradžių partrenktas automobiliu, o vėliau vidury gatvės papjautas. Negana to, Vulvičo teroristai ypač siekė viešumo.
Atlikę darbą jie ne tik nepasišalino iš įvykio vietos, bet net apie 20 minučių laukė atskubančios policijos, nuo kurios kulkų, matyt, tikėjosi mirti atlikdami viešą pasiaukojimo aktą. Iki atvažiuojant pareigūnams, vienas iš teroristų pribėgo prie mobiliuoju telefonu įvykį filmuojančio praeivio ir kruvinose rankose vis dar laikydamas porą peilių į kamerą pradėjo aiškinti savo poelgio priežastis. Jis teigė taip padaręs, nes musulmonai miršta kasdien, todėl „šis britų kareivis yra akis už akį, dantis už dantį“. Atvykus policijai vyrai bandė pulti ir pareigūnus, tačiau abu buvo pašauti ir išvežti į ligoninę.
Itin viešas ir žiaurus atakos pobūdis signalizuoja apie atgimstantį seno tipo terorizmą, kurį XIX a. pabaigoje praktikavo Europos anarchistai. Jis rėmėsi „propaganda of the deed“ teorija, pabrėžiančia, kad ne mažiau nei pasitelkiamos prievartos lygis svarbus išpuolio teatrališkumas.
Misija beveik sėkminga
Atrodo, kad naujausio teroro išpuolio organizatoriai pasiekė tai, ko norėjo, – iškart po kario žmogžudystės Jungtinės Karalystės visuomenę sudrebino įvairių grupių keliami neramumai.
Pirmiausia, kruvinas islamistų išpuolis išprovokavo šalies kraštutinės dešinės, atstovaujamos Anglų gynybos lygos (AGL), reakciją. Ši grupė surengė porą antimusulmoniškų mitingų Vulviče ir Niukaslyje, taip pat užsiėmė prieš islamistus nukreiptos propagandos skleidimu socialiniuose tinkluose. Iš viso nuo Londono teroro akto užfiksuota beveik 200 antimusulmoniškų incidentų.
Dešiniųjų reakciją papildė musulmonų atsakas. Nors Didžiosios Britanijos musulmonų taryba pasmerkė Vulvičo teroro aktą kaip barbarišką ir neturintį jokio pateisinimo, musulmonų fundamentalistai nevengė atsakomųjų veiksmų, tarp kurių – vandalizmas prieš britų paminklus. Taip pat pasipylė ir su terorizmu siejami įvykiai: nenumatytas britų oro linijų bendrovės lėktuvo nutupdytas, vyriškio su kirviu vienoje iš Londono stočių sulaikymas ir vieno pagrindinių šalies greitkelių uždarymas dėl įtartinos transporto priemonės.
Nepasitikėjimo strėlių paleista ir į Didžiosios Britanijos vyriausybės pusę. Mat išaiškėjus, kad ataką įvykdę vyrai žinomi britų saugumo tarnyboms, nes figūravo ankstesniuose tyrimuose, o vienas iš Vulvičo teroristų, iš Nigerijos kilęs Jungtinės Karalystės pilietis Michaelis Adebolajo, 2010 m. buvo sulaikytas Kenijos policijos dėl sąsajų su Somalio teroristų grupe, visuomenėje pasigirdo svarstymų, kad galbūt britų valdžia padarė ne viską, ką galėjo, kad užkirstų kelią išpuoliui.
Kad ir kaip būtų, šie įvykiai neabejotinai paskatino šalies valdžią atsakingiau žvelgti į kovą su terorizmu. Policija jau areštavo dešimt asmenų, susijusių su kareivio nužudymu, o ministro pirmininko administracija pranešė, kad šalyje formuojama darbo grupė, skirta įvairių ekstremistinių darinių veiklai šalyje tirti, ypatingą dėmesį skiriant islamo fundamentalistams.
Kol kas Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Davidas Cameronas ramino visuomenę ir ragino skirti mažiau dėmesio teroristams, kurie tik to ir laukia. „Policija reagavo padidindama saugumą. Tačiau vienas efektyviausių būdų įveikti terorizmą yra grįžti į normalų gyvenimą, todėl tai mums visiems ir reikėtų padaryti“, – teigė premjeras.
