Vienas svarbiausių Lietuvos automobilių sporto sezono renginys – Vilniaus ralis – šiemet įsimins ne dėl atkaklios kovos iki pat paskutinių trasos metrų, bet dėl kraupios tragedijos. „Subaru Impreza“, vairuojama Arūno Macijausko, pavojingame posūkyje išlėkė iš trasos, rėžėsi į minią ir mirtinai sužalojo nespėjusią iš kelio pasitraukti moterį.
Ši nelaimė dar kartą privertė atkreipti dėmesį į tai, kad automobilių sportas kartais pražūtingas ne tik patiems lenktynių dalyviams, bet ir žiūrovams.
IQ kalbintas Lietuvos automobilių sporto federacijos Saugaus varžybų organizavimo komiteto pirmininkas Romualdas Mažuolis sakė, kad panašių incidentų yra buvę ir anksčiau, tačiau detalizuoti tragiškų atsitikimų nepanoro.
„Automobilių sporte visada didelė rizika, – teigė jis. – Šis sportas bent kol kas neatsiejamas nuo tokių nelaimių.“
Kas kaltas dėl to, kad atėjusių pasigrožėti azartišku reginiu artimieji gauna tik atgailos kupinas žinias apie žiūrovo mirtį?
Po tragiško Vilniaus ralyje įvykusio incidento visi puolė kaltinti vieni kitus. Avariją matę žiūrovai kaltino varžybų organizatorius, kurie negalėjo užtikrinti saugumo. Pastarieji dar iki šiol ginasi teigdami, kad buvo nustatyti griežti reikalavimai, kokiu atstumu ir kur gerbėjai gali stebėti lenktynes, tačiau šios taisyklės taip ir liko neišgirstos.
„Dažnai pasitaiko, kad žiūrovai tiesiog nepaiso nurodytų reikalavimų, o padariniai būna tragiški“, – pripažino R. Mažuolis.
Šio įvykio aplinkybės iki šiol aiškinamos, todėl išvadų, kas iš tikrųjų kaltas dėl 33 metų moters žūties, daryti negalima. Kad ir kaip būtų, pats Vilniaus ralio laimėtojas Vytautas Švedas teigė, kad ši pergalė – liūdniausia jo karjeroje.
„Trečią ar ketvirtą kartą laimiu Vilniaus ralį, tačiau šios pergalės aplinkybės džiaugsmo neprideda“, – po triumfo, kai tik dėl Dominyko Butvilo automobilio gedimo išplėšė pergalę, kalbėjo nugalėtojas.
V. Švedas buvo pirmasis, kuris sustojo tragedijos vietoje ir padėjo gesinti degantį A. Macijausko ir šturmano Luko Pečeliūno „Subaru“.
„Labai išgyvenau ir galvojau nuvažiuoti išsiverkti“, – atvirai prisipažino šių metų Vilniaus ralio čempionas.
Šis įvykis dar ilgai bus eskaluojamas žiniasklaidoje. O kol kas galima prisiminti turbūt tragiškiausias iki šiol pasaulyje vykusias lenktynes.
1955 m. 24 valandų Le Mano lenktynės
Sarto trasoje vykusios vienos garsiausių automobilių lenktynių iki šiol atsimenamos su liūdesio gaidele. Tiek gyvybių, ko gero, nenusinešė nė vienos automobilių sporto varžybos.
Pierre’as Levegh, 35 rate bandydamas lenkti priekyje važiuojantį Lance’o Macklino „Jaguar“, kliudė šio kairį sparną, nesuvaldė savo „Mercedes-Benz“ ir trenkėsi į trasos aptvarą. Automobilio kapotas atsiskyrė ir nuskrido į minią. Daliai žiūrovų skrendantis variklio dangtis buvo tarsi giljotina. Arčiausiai buvusiems automobilių sporto gerbėjams milžinišku greičiu skriejanti mašinos dalis tiesiog nukirto galvas.
Atskilus kapotui, nuo didžiulio smūgio į minią nuskriejo ir „Mercedes-Benz“ cilindrų blokas – mirtinai sužeidė priekinėse eilėse stovinčius žiūrovus. Pats P. Levegh taip pat išskriejo iš mašinos ir, atsitrenkęs į žemę, dėl mirtino kaukolės lūžio žuvo iškart.
Ši nelaimė nusinešė net 83 žiūrovų ir paties vairuotojo gyvybę.
Kaltų niekas neieškojo. Visi suprato, kad ši tragedija įvyko dėl didžiuliu greičiu lekiančio P. Levegh klaidos, tačiau kaltinti, deja, jau nebuvo ko.
Sarto trasoje buvo atidengta atminimo lenta 1955 m. lenktynėms. Lenktynėms, po kurių į automobilių sportą buvo pradėta žiūrėti ne tik kaip į azartišką pramogą, kai žiūrovai ateidavo su šeimomis puikiai praleisti laiko, tačiau ir kaip į vieną pavojingiausių renginių. Saugumo reikalavimai išaugo iki juodos vėliavos jūroje per audrą.
