Panevėžyje dresuoti net ir tarnybiniai šunys laikomi tokiais pat pavojingais, kaip ir prie būdų skalijantys kiemsargiai. Žinoma keturkojų globėja Rūta Liberienė tapo pirmąja kinologe, policijos nubausta už šunis. Dėl savo augintinio belgų aviganio teko aiškintis ir Panevėžio specialiųjų tyrimų tarnybos viršininkui Egidijui Snicoriui. Kodėl Aukštaitijos sostinėje keturkojams galioja kitokios taisyklės nei Vilniuje?
Uždirbo baudą
Panevėžyje dresuoti net ir tarnybiniai šunys laikomi tokiais pat pavojingais, kaip ir prie būdų skalijantys kiemsargiai. Į naujas Panevėžio savivaldybės gyvūnų priežiūros ir laikymo taisykles kursiančią darbo grupę pakviesta žinoma keturkojų globėja Rūta Liberienė tapo pirmąja kinologe, policijos nubausta už šunų nepriežiūrą.
Panevėžio gyvūnų globos draugijos vadovei rajono Policijos komisariatas skyrė baudą už tai, kad devyni jos veisliniai palaidi šunys išgąsdino vakare pas R. Liberienę į namus atokiame vienkiemyje atvykusias dvi nekviestas viešnias. Nei policijos pareigūnai, nei R. Liberienės skundą dėl paskirtos baudos atmetęs teismas neįvertino, kad visi kinologės šunys yra dresuoti ir skina laurus parodose.
Nuglostyti žiūrovų
Į renginius su savo augintiniais dažnai kviečiama R. Liberienė pastaruoju metu sukelia juoko bangą, kai žiūrovus perspėja, kad jų dėmesį ir glostymus kantriai ištveriantys šunys – agresyvūs nusikaltėliai, uždirbę šeimininkei baudą.
Kinologė pripažįsta nusižengusi rajono Savivaldybės gyvūnų laikymo ir priežiūros taisyklėms, mat savo neaptvertame vienkiemyje augintiniams leidžia bėgioti nevaržomiems. Tačiau kinologė kategoriškai nesutinka, kad mokyti jos gyvūnai tokie grėsmingi, jog gali kelti pavojų visuomenei.
Rajono Policijos komisariato ir teismų slenksčius R. Liberienė mina nuo kovo mėnesio, kai vieną vakarą pro langą išvydo po kiemą vaikštančias dvi nepažįstamas moteris. Teritorijoje žaidė ir penki kinologės keturkojai.
Įvarė baimės
Rūtai išėjus pasitikti atvykėlių iš namo paskui šeimininkę išvirto dar keturi šunys. „Moterys mano kieme ieškojo gyvūnų prieglaudos, nors jos čia jau dvylika metų nebėra. Mano belgų aviganė draugiškai nusiteikusi vienai bakstelėjo į plaštaką – patikrino, ar neturi jos mėgstamo žaislo kamuoliuko. O tada ir kilo triukšmas“, – „Sekundei“ pasakojo R. Liberienė.
Anot jos, pasipiktinusi viešnia skambino policijai, ragino pareigūnus atvažiuoti patiems įsitikinti, kokia gausybė šunų laksto po privatų kiemą. Policijos ekipažas tąkart nepasirodė, tačiau už kelių dienų veisėja sulaukė kvietimo atvykti į komisariatą.
Pareigūnai konstatavo, kad R. Liberienės augintiniai kėlė grėsmę nekviestų viešnių sveikatai ir turtui. Gyvūnų augintojai buvo skirta 200 litų bauda. Tiesa, pretenzijų dėl po vienkiemį laksčiusių palaidų šunų jų šeimininkei turėjo tik viena iš atvykėlių. Antroji tapo liudytoja.
Mokėtų, bet ne už šunis
Kinologė baudos nesutiko mokėti ir policijos pareigūnų sprendimą apskundė Apylinkės teismui. Pastarasis skundą atmetė. Tačiau R. Liberienė nenuleidžia rankų. Apeliacinį skundą rengianti kinologė nusiteikusi įtikinti teismus, kad jos dresuoti augintiniai nėra nei agresyvūs, nei keliantys grėsmę. Rūta sutinka mokėti baudą, bet tik už tai, kad savo augintinius vienkiemyje laiko nepririštus, kaip reikalauja rajono Tarybos patvirtintos Gyvūnų laikymo ir priežiūros taisyklės. „Tarp mano šunų nėra nė vieno agresyvios veislės, visi dresuoti, dalyvauja parodose. Jose su agresyviu šunimi nė pasirodyti negalėčiau – užtektų jam suurgzti, kad diskvalifikuotų“, – pabrėžė kinologė.
Diplomai – ne įrodymas
R. Liberienę ginantį teisininką Rolandą Rutę stebina, kad policija įvykį aiškinosi net akis į akį nepasikalbėjusi su pačia nukentėjusiąja. Anot jo, keisčiausia, kad šioji netgi tvirtino, kad šuo jai įkandęs, tačiau nepasirūpino teismo medicinos ekspertų pažyma. Tyrėjams pakako paštu atsiųsto jos pareiškimo ir pokalbių telefonu.
„Įvykis nebuvo visapusiškai ištirtas. R. Liberienė teismui pateikė daug diplomų – įrodymų, kad jos šunys dresuoti, dalyvauja parodose ir tikrai nėra agresyvūs“, – teigė R. Rutė.
Teisininkui susidaro įspūdis, kad R. Liberienės padėtis tapo išskirtine, mat vieša paslaptis, kad saugumu susirūpinę vienkiemių gyventojai keturkojus sargus dažniausiai laiko nepririštus.
Pasigailėjo gyvūnų mylėtojos
R. Liberienės atvejį aiškinęsis Panevėžio rajono policijos komisariato tyrėjas Darius Petraitis nemano, kad dresuotiems šunims turėtų būti daromos išimtys. „Šuo yra gyvūnas, kaip jis pasielgs, priklauso nuo daugelio aplinkybių. Tai nėra mąstantis žmogus, nors ir jo elgesys ne visada prognozuojamas“, – mano D. Petraitis.
Pasak jo, R. Liberienės viešnia patvirtino, kad jai įkando šuo, tačiau į medicinos ekspertus nesikreipė, nes palaiko kinologės visuomeninę veiklą – rūpinimąsi beglobiais gyvūnais. Todėl R. Liberienė nubausta tik dėl to, kad jos šunys išgąsdino užklydėles. „Moterys kėlė pretenzijas tik todėl, kad kiti labiau nei jos nenukentėtų. Tas vienkiemis netoli sodų, bet kas gali į jį užeiti“, – teigė pareigūnas.
Panevėžyje – pažeidėjas, Vilniuje – ne
Policijos pareigūnams dėl savo augintinio – dvejų metų belgų aviganio – teko aiškintis ir Panevėžio specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) viršininkui Egidijui Snicoriui. Už tai, kad apie 22 val. per miestą iš Sietyno g. skvero šunį vedėsi su pavadžiu, bet be antsnukio, E. Snicorius buvo policininkų įspėtas.
„Pareigūnai neturi pasirinkimo. Jie privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi teisės aktų, patinka mums jie ar ne“, – su policija nesiginčija Panevėžio STT vadas.
Tačiau jei jis su augintiniu būtų išėjęs pasivaikščioti ne Aukštaitijos sostinės, o Vilniaus gatvėmis, tokių nemalonumų nebūtų turėjęs. Mat Vilnius kol kas vienintelis Lietuvos miestas, leidęs socializacijos testus išlaikiusius šunis vedžioti be antsnukių. E. Snicoriaus keturkojis perėjęs gerokai rimtesnius patikrinimus nei testas. STT vado vežiojamas į individualius dresūros užsiėmimus pas profesionalius dresuotojus keturkojis yra išlaikęs egzaminą pagal tarptautinės dresūros reikalavimus. Socializacijos testas – tik viena iš kelių jo dalių. E. Snicoriaus šuo jau turi pėdsekystės, apsaugos ir bendro paklusnumo įgūdžių.
Antsnukis ne panacėja
Panevėžyje pavadžiai ir antsnukiai privalomi visiems šunims, ne tik išlaikiusiems socializacijos testą, bet netgi tarnybiniams policijos, muitinės keturkojams. Nuo antsnukio atleisti tik maži šunys, negalintys jų dėvėti dėl savo anatominių savybių.
Tokias taisykles sukūrusi Savivaldybė pati šunų augintojus verčia jas pažeisti.
„O ką daryti šunų parodose, kur susirenka apie 900 dalyvių? Bausti visus iš eilės, nes ten irgi viešoji vieta? Parodoje nepamatysi nė vieno šuns su antsnukiu, bet nesu girdėjęs, kad kam būtų įkandęs“, – paradoksą įžvelgia E. Snicorius.
Jo nuomone, antsnukis – irgi ne išsigelbėjimas saugantis nuo agresyvių šunų. Jei keturkojis ruošiamas gynybai, jis ir su užčiauptu snukiu pajėgus įveikti žmogų.
„Panacėja – ne antsnukis, o šuns augintojo atsakomybė ne tik prieš visuomenę, bet ir prieš savo keturkojį“, – neabejoja E. Snicorius.
Bandė šunų kantrybę
Pirmą kartą pernai vasarą Panevėžyje surengtą socializacijos testą išlaikė šešiolika keturkojų, vienas iš jų – agresyvios veislės Stafordšyro terjeras. Pavydėtinos kantrybės testas neįveikiamas buvo trims egzamino dalyviams – pinčeriui, auksapalviui retriveriui ir Labradoro retriveriui. Teisės nusiimti antsnukį keturkojai neteko susidomėję nosis pasiekusiais kvapais.
Per septynias valandas trukusį egzaminą šunys turėjo įrodyti mokantys vaikščioti be pavadžio šalia šeimininko, šiam sustojus be komandos atsisėsti, nepajudėti iš vietos šeimininkui nuėjus net 25 metrus, vos išgirdę komandą atskuosti ir netgi palikti nebaigtą doroti dešrą ir net nereaguoti į teisėjo vienas po kito į orą leidžiamus šūvius. Prie prekybos centro stovo prisirištų egzaminuojamų gyvūnų kantrybę bandė praeiviai su nosį kutenančių maisto prekių prikrautais maišeliais, zujantys dviratininkai, daiktus mėtantis teisėjas ir vežimėlyje sėdintys neįgalieji.
Tačiau net išlaikę sudėtingą egzaminą Panevėžio šunys kol kas gali tik pavydėti socializuotiems Vilniaus keturkojams, gatvėmis vaikštantiems be antsnukio.
Svarstys dėl išimčių
Panevėžiečiai keturkojų augintojai viliasi, kad naujas Gyvūnų priežiūros ir laikymo taisykles kurianti Savivaldybė paseks sostinės pavyzdžiu.
Peržiūrėti taisykles įpareigoja dar pernai įsigaliojęs Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas, o tik šio mėnesio pradžioje Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba patvirtino gaires savivaldybėms – pavyzdinį gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašą.
Panevėžio savivaldybės Viešosios tvarkos ir kontrolės skyriaus specialistės Rositos Baltutytės teigimu, naująsias taisykles rengsianti darbo grupė svarstys ir galimybę padaryti išimtį socializuotiems keturkojams – viešosiose vietose būti be antsnukio.
_____________________________
Dresūra – žemo lygmens
Marius Petraitis,
Šunų dresūros ir sporto klubo vadovas
Bet kokiu atveju dresuojant šunį nelaimių rizika mažėja, nes dresūra – bendravimas su augintiniu, jo pažinimas. Bėda ta, kad Lietuvoje dresūra dar labai žemo lygmens, ant rankų pirštų galima būtų suskaičiuoti parengti šunis kompetentingus profesionalius dresuotojus.
Visus būsimus savo klientus rimtai gąsdinu – prieš įsigydami tarnybinių veislių šunis pirmiausia turite atlikti namų darbus: susipažinti su veislės subtilybėm, pamatyti keturkojį ir pirkti tik supratus, kad tikrai be tos veislės nebegalima gyventi. Pirmiausia dresūros mokosi šeimininkai, tik paskui – šuo. Jei augintinis ką nors minimaliai jau moka, vadinasi, jo šeimininkas jau toli pažengęs.
Nereikia pamiršti, kad visų veislių šunys kanda. Neteisinga nuomonė, kad pamačius „draugiškų“ veislių keturkojį galima pulti jį bučiuoti.
Vilnius, socializacijos testą išlaikiusius šunis leidęs vedžioti be antsnukio, žengė teisingą žingsnį. Išlaikyti tokį egzaminą jau nemažai reiškia, tai ne tas pats, kas pakišti dresuotojo autografą: esą šuo mokytas. Gyvūnų priežiūros ir laikymo taisyklėse išimtys turi būti numatytos. Civilizuotose Vakarų šalyse retai pamatysi šunį su antsnukiu, tačiau ten ir keturkojų šeimininkai atsakingesni.
_____________________________
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
