Pastarąją savaitę Rusijoje nuskambėjęs amerikiečių šnipinėjimo skandalas priminė apie Šaltojo karo metu populiarius informacijos rinkimo metodus ir paskatino apsvarstyti galimą jų poveikį dabartiniam Jungtinių Valstijų ir Rusijos bendradarbiavimui.
Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FST) gegužės viduryje sugavo JAV centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) agentą Ryaną Fogle’į (nuotraukoje), bandantį užverbuoti rusų kontraterorizmo ekspertą, už bendradarbiavimą siūlydamas 1 mln. JAV dolerių atlyginimą. Anot Rusijos atstovų, pareigūnas, kurį bandė pasamdyti amerikietis, yra Šiaurės Kaukazo islamistinių konfliktų specialistas, todėl galėjo suteikti naudingos informacijos apie iš Dagestano (Rusija) kilusį Tamerlaną Carnajevą – už Bostono teroro išpuolį atsakingą teroristą.
Nuo 2011 m. JAV ambasadoje Maskvoje dirbęs R. Fogle’is buvo trumpam sulaikytas, o vėliau paskelbtas persona non grata ir deportuotas iš šalies. Iš pirmo žvilgsnio šis įvykis niekuo neypatingas, nes Rusija ir JAV nuo Šaltojo karo taip ir neatsisakė šnipinėjimo, kuris yra įprasta praktika ir šiandien.
Nepageidautinas viešumas
Paskutinis didesnis šnipinėjimo skandalas, į kurį įsivėlė JAV ir Rusija, vyko 2010 m., kai JAV buvo sulaikyta dešimt Rusijos žvalgybos agentų. R. Fogle’is – per kone dešimtmetį pirmasis Amerikos diplomatas Maskvoje, viešai apkaltintas šnipinėjimu. Būtent pernelyg didelis viešumas šioje istorijoje kelia daugiausia klausimų.
Vos CŽV pareigūnas pakliuvo į FST rankas, Rusijos valstybinė televizija paviešino filmuotą medžiagą, kurioje šviesių plaukų peruką dėvintis R. Fogle’is sulaikomas FST agentų. Taip pat paskelbtas telefoninio pokalbio įrašas, kuriame esą užfiksuota, kaip įtariamasis amerikiečių šnipas kalbasi su verbuojamu kontraterorizmo ekspertu. „Atstovauju Vakarų šaliai, ko gero, žinote, kuriai“, – girdėti įraše. Rusijos žiniasklaida publikavo ir sulaikyto R. Fogle’io nuotraukas. Maža to, Rusija sulaužydama protokolą atskleidė CŽV padalinio Maskvoje vadovo pavardę.
Nors toks didelis dėmesys šiam įvykiui gali būti traktuojamas kaip Rusijos siekis diskredituoti JAV žvalgybos pajėgumus, rusų pareigūnai aiškina, kad viešumą pasitelkė kaip priemonę amerikiečiams pamokyti. FST atstovo Nikolajaus Zakharovo teigimu, dar 2011 m. spalį FST oficialiai įspėjo CŽV padalinio Maskvoje vadovą, kad imsis atsakomųjų veiksmų prieš CŽV agentus, jei JAV nesiliaus verbuoti Rusijos specialiųjų tarnybų darbuotojų. Aiškindamas, kodėl Rusija neatskleidė žiemą sulaikyto JAV šnipo pavardės, N. Zakharovas tvirtino tikėjęsis, kad CŽV vadai padarys reikiamas išvadas, tačiau FST profesinės etikos principų laikymasis nebuvo tinkamai įvertintas. „Atsiųsdama dar vieną žvalgybos agentą CŽV peržengė ribą ir mes buvome priversti reaguoti“, – konstatavo FST atstovas.
Įtartinas primityvumas
Neproporcingai daug dėmesio sulaukė Rusijos žiniasklaidos paviešintas R. Fogle’io šnipinėjimo įrankių rinkinys, kurį sudarė perukas, akiniai, kompasas, Maskvos žemėlapis, žibintuvėlis, pora kišeninių peiliukų ir laiškas, kuriame už bendradarbiavimą verbuojamam Rusijos pareigūnui siūlomos didžiulės pinigų sumos. „Mes esame pasiruošę jums pasiūlyti 100 tūkst. JAV dolerių <…>, už ilgalaikį bendradarbiavimą siūlome iki milijono JAV dolerių per metus“, – dėstoma laiške.
Tokie radiniai paskatino įvairias spekuliacijas. Anot buvusio CŽV pareigūno Peterio Brookeso, milžiniškos sumos už informaciją atrodo nerealios, todėl verčia manyti, kad laiškas galėjo būti padirbtas. Esą CŽV agentai niekada neįkliūtų su tokiais daiktais, kurie akivaizdžiai išduoda šnipus. Ypač primityvios šnipinėjimo priemonės sukėlė Rusijos pareigūnų pašaipą.
Prezidento Vladimiro Putino vyriausiasis patarėjas Jurijus Ušakovas teigė, kad Rusijos pareigūnus nustebino „ypač neprofesionalus ir nerangus verbavimas“. Buvęs KGB generolas Aleksejus Kondaurovas įtaria, kad toks neprofesionalus amerikiečių šnipo elgesys leidžia daryti prielaidą, jog JAV sąmoningai sukėlė šį skandalą bandydama nuslėpti rimtesnes tuo pat metu Rusijoje vykdomas žvalgybos operacijas. „Per visą laiką, kiek dirbau KGB, neatsimenu, kad kokie nors užsienio agentai būtų <…> taip išsidavę“, – tvirtino A. Kondaurovas.
Amerikos žvalgybos agentams neužkliuvo šnipinėjimo įrankių primityvumas. Anot jų, vykdyti slaptą misiją Rusijoje labai sunku, todėl reikia patikimų šnipinėjimo priemonių. Tradicinius įrankius ir paprastesnę įrangą sunkiau aptikti, todėl jie vis dar naudojami sudėtingesnėse žvalgybos operacijose. Be to, laikina maskuotė buvo reikalinga siekiant verbuojamą asmenį apsaugoti nuo sąsajų su JAV ambasada.
Poveikis tolesnei partnerystei
Po šnipinėjimo skandalo JAV ambasadorius Maskvoje Michaelas McFaulas buvo pakviestas į Rusijos užsienio reikalų ministeriją aptarti R. Fogle’io veiksmų. Taip pat pranešama, kad Rusijos nacionalinio saugumo vadas Nikolajus Patruševas mėnesio pabaigoje vyks į JAV, kur galbūt perduos Rusijos prezidento V. Putino žinutę JAV vadovui Barackui Obamai. Abiejų šalių prezidentai ateinančiais mėnesiais turi numatytus susitikimus Šiaurės Airijoje ir Rusijoje. Taip pat visai neseniai sudarytas Rusijos ir JAV susitarimas dėl bendradarbiavimo organizuojant taikos konferenciją dėl pilietinio karo Sirijoje. Nors abejotina, kad R. Fogle’io byla sutrukdys šiems planams, ji tikrai padidins JAV ir Rusijos nepasitikėjimą.
Pastaruoju metu šios valstybės sustiprino bendradarbiavimą ir kontraterorizmo srityje. Balandį JAV komanda su Rusijos valdžios žinia lankėsi Dagestane. Manoma, kad R. Fogle’is bandė pasinaudoti būtent per šį vizitą iš Rusijos žvalgybos agentūrų gautais kontaktiniais duomenimis. FST teigė, kad iš pradžių netikėjo, jog R. Fogle’is bandė užverbuoti Rusijos pareigūną, atsižvelgdamas į tai, jog šiuo metu kaip tik JAV federalinis tyrimų biuras ir FST bendradarbiauja tirdami Bostono terorizmo bylą.
„Tokiu metu, kai mūsų prezidentai patvirtino ryžtą praplėsti dvišalį bendradarbiavimą <…>, tokie provokuojantys, Šaltąjį karą primenantys veiksmai nepadeda stiprinti abipusio pasitikėjimo“, – konstatavo Rusijos užsienio reikalų ministerija. Panašios nuomonės laikėsi ir V. Putino atstovas Dmitrijus Peskovas. Jis šį įvykį traktavo kaip kliūtį perkelti Rusijos ir JAV santykius į kitą lygmenį.
Visgi, mažai tikėtina, kad šis šnipinėjimo skandalas turės didelę įtaką JAV ir Rusijos santykiams, ypač atsižvelgiant į panašią patirtį 2010 m. Pasak JAV valstybės departamento atstovo Patricko Ventrello, neverta sureikšminti vieno incidento. Anot kai kurių ekspertų, šis įvykis skirtas ne tiek tarptautinei bendruomenei, kiek Rusijos vidinei auditorijai – siekiant mobilizuoti konservatyvių rinkėjų paramą prezidentui, prieš kurį pastaruoju metu nukreipti liberalios visuomenės dalies protestai.
