Internetinės bendrovės skatina piliečius tvarkyti savo apylinkes
Naujas pėsčiųjų viadukas virš judrios automobilių magistralės Nyderlandų miesto Roterdamo centre aprašinėtas vardais, vestuvių datomis ir meilės prisipažinimais. Tinklalapio paprašyti padėti finansuoti šį projektą, po 85 litus paaukoję vietos gyventojai įgijo teisę išraižyti užrašą ant vienos iš 17 tūkst. viaduko lentų.
Visi iš anksto buvo įspėti, kad viaduko ilgis priklausys nuo bendros paaukotos sumos. Per tris mėnesius geradariai skyrė trečdalį 350 m ilgio statiniui reikalingos sumos (vėliau valdžia pridėjo trūkstamas lėšas). Viaduko architektas Kristianas Koremanas tvirtina, kad, planavimą perleidus miesto tarybos funkcionieriams, Roterdamo gyventojams šio tilto būtų tekę laukti du dešimtmečius.
Pilietiški miestiečiai nuo seno remia sumanymus, kuriuos valdžia trokšta įgyvendinti, bet neranda lėšų. 1885 m. daugiau nei 120 tūkst. amerikiečių padėjo Niujorkui suręsti Laisvės statulos pjedestalą (lėšas rinko laikraštininkas Josephas Pulitzeris). Dabar, miestų taryboms veržiantis diržus, vietos gyventojai, tvarkydami parkus, žaidimų aikšteles ir viešuosius tualetus, vėl ima kliautis privačiais finansavimo šaltiniais. Lėšas apylinkėms gražinti piliečiams padeda surinkti internetinės bendrovės, kurios semiasi įkvėpimo iš visuomeninio finansavimo svetainės „Kickstarter“, padedančios menininkams, žaidimų kūrėjams ir prietaisų konstruktoriams rasti rėmėjų.
Viena aktyviausių yra britų miesto projektų finansavimo svetainė „Spacehive“. 2012 m. kovą buvusio Velso kalnakasių kaimelio Glinkoko gyventojai per ją surinko 115 tūkst. litų bendruomenės centrui užbaigti. Svetainės lankytojai iš dalies finansavo nemokamą belaidį interneto ryšį Mansfildo centre, Anglijoje, ir padėjo Edinburgo gyventojams perdaryti nebenaudojamą telefono kabiną į nedidukę meno galeriją.
Rėmėjų aukos nuskaitomos tik tuomet, jei pasiekiama numatyta finansavimo suma. Tuomet „Spacehive“ pasiima nedidelę surinktų pinigų dalį. Daugelis mecenatų iš savo aukų negauna jokios naudos, nors, pavyzdžiui, amerikiečių bendrovė „Neighbor.ly“ siūlo įvairių suvenyrų, kaip antai plakatų ir atminimo lentelių. Kiti panašūs dariniai yra „Citizinvestor“, šią vasarą pradėsiantis veikti „groundUP“ ir Čilėje įsikūręs „UrbanKIT“.
Sumanymus būtina kruopščiai patikrinti. Planas tuščiame sklype įkurti parką gali sugriūti, jei jam pasipriešins kaimynai arba pareigūnai. „Spacehive“ prašo projektų vadovų ieškoti ir labdaros organizacijų bei prekybos asociacijų paramos kaip įrodymo, kad sumanymas naudingas ir pasiekiamas (jei surenkama reikiama suma, jie gauna tam tikrą mokestį). „Citizinvestor“ skelbia tik miestų tarybų teikiamus projektus. Svetainė jau bendradarbiauja su keturiais JAV miestais ir derasi su dar 40, kaip teigia vienas įkūrėjų Jordanas Raynoras.
J. Raynoras svajoja paprastus miestiečius paversti karnegiais ir rokfeleriais. Visuomeninio finansavimo svetainėse skelbiami projektai išties dažnai priklauso nuo stambių įmonių bei fondų įnašų. Tačiau tai nesumenkina šio modelio: dešimčių smulkių rėmėjų aktyvumas gali paskatinti stambiųjų mecenatų dosnumą. „Neighbor.ly“ įkūrėjas Jase’as Wilsonas teigia, kad turtingos bendrovės linkusios dovanoti tiek lėšų, kiek surenka piliečiai. Storas garbingų tikslų katalogas galėtų pritraukti pasaulinių įmonių dėmesį prie pigių, bet svarbių projektų ne pačiose ryškiausiose vietovėse. Gaudamos bendrovių paramą, visuomeninio finansavimo svetainės galėtų nebeimti mokesčio iš sėkmingų projektų savo veiklos išlaidoms padengti.
Kylanti banga
Bręstant internetinio finansavimo platformoms, auga ir jų šalininkų ambicijos. Trys inžinieriai nori į Niujorko Rytų upę paleisti atvirą plaukimo baseiną „+Pool“, kuriame įrengti išmanieji filtrai valytų užterštą jos vandenį. 2011 m. šio išradimo autoriai „Kickstarter“ svetainėje vos per šešias dienas surinko 107 tūkst. litų, o birželį paprašys dar 670 tūkst. Jie tikisi, kad visuomenė finansuos didžiąją šio 40 mln. litų vertės projekto dalį.
Kritikai tvirtina, kad žmones lengva sužavėti tokiomis naujovėmis. Kur kas sunkiau parduoti nuobodžius, bet funkcionalius infrastruktūros objektus, galinčius reikšmingai pagerinti vietos sąlygas, kaip antai kelius ir automobilių stovėjimo aikšteles. Dar daugiau susirūpinimo kelia tai, kad visuomenės lėšos paskatins miestų tarybas sumažinti viešųjų erdvių finansavimą.
Aistruoliai atkerta, kad tokios svetainės ne tik padeda finansuoti vietos savivaldą, bet ir ją pagerina. Finansavimo sulaukia tik populiariausi sumanymai, o ne pareigūnų globojami projektai. Užtarėjai mano, kad kai kurios pažangiai mąstančios miestų tarybos kada nors gali net leisti visuomeninio finansavimo svetainėms paskirstyti dalį mokesčių mokėtojų pinigų.
Šio finansavimo būdo šalininkai taip pat tikisi išjudinti užrūdijusius krumpliaračius. „Šiuo metu planavimo susitikimus renkasi tik tie, kurie nori sustabdyti vieną ar kitą projektą“, – tvirtina Andrew Teacheris iš „Spacehive“. Bryanas Boyeris iš Suomijos vyriausybės finansuojamo pilietinio mokslinių tyrimų projekto „Brickstarter“ norėtų, kad, užuot priešinęsi idėjoms, gyventojai imtų patys jas siūlyti. Jis tikisi, kad visuomeninis finansavimas ne tik padės piliečiams planuoti smulkią plėtrą, bet ir finansuoti tyrimus bei auditą, kurie įtikintų valdžios institucijas imti svarstyti stambesnius plėtros projektus. Roterdamo pėsčiųjų viadukas atlaikys maždaug 20 metų, bet paskatindamas vietą atsinaujinti šis sumanymas ateityje padės valdžiai surasti lėšų patvaresniam statiniui.
Apskaitos bendrovė „Deloitte“ prognozuoja, kad 2013 m. interneto vartotojai visuomeninio finansavimo programoms skirs maždaug 8 mlrd. litų. Iš jų apie 1,3 mlrd. atiteks grupėms, mainais nesiūlančioms nei kapitalo, nei jokių gaminių. Tarp šių projektų miestų sumanymai sudaro tik nedidelę dalį. Nors bambekliai skundžiasi, kad internetas žlugdo gatvių parduotuves ir mažina susidomėjimą vietos problemomis, visuomeninio finansavimo programos veikia visiškai priešingai. Ši idėja išties paperka.
