Panevėžiečių dažnai lankomame Kryžių kalne pastatytas ir pašventintas mirusiesiems nuo AIDS atminti skirtas kryžius. Nors, pasak Visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos Dovilės Brajinskienės, Panevėžio apskrityje neregistruota nė viena mirtis nuo AIDS, situacija šalyje verčia sunerimti.
Pražuvusiesiems atminti
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, nuo ŽIV infekcijos registravimo Lietuvoje pradžios – 1988-ųjų, nuo AIDS mirė 142 ŽIV užsikrėtę asmenys. Pernai mirė 28 asmenys – dešimčia daugiau nei 2011-aisiais. Mirtingumo nuo AIDS rodiklis šalyje pastaraisiais metais auga.
Kryžiaus pastatymo iniciatorė – pagalbos sergantiesiems AIDS/ŽIV organizacija „Pozityvus gyvenimas“, jos vadovas Jurgis Andriuška.
„Kryžius kalne statytas ir mirusiesiems atminti, ir gyviesiems pagelbėti. Šia akcija bandėme dar kartą prabilti į visuomenę, padėti ŽIV ir AIDS sergantiems žmonėms. Kuo daugiau informacijos apie ligą ir jos gydymą, kuo daugiau tiesos, tuo lengviau bus pakeliama sunkios ligos našta“, – sakė J. Andriuška.
Organizacija „Pozityvus gyvenimas“, skirtingai nei daugelis kitų, nerengia smagių pasibuvimų, susitikimų, vakaronių. Net tos pačios bėdos ištikti žmonės linkę likti šešėlyje, jie dažniausiai bendrauja internetu. Tarp organizacijos narių yra ir panevėžiečių.
„Mūsų šalyje situacija kiek kitokia. Žmonės uždari, dėl visuomenės požiūrio į ligą nuolat išgyvena baimę“, – teigė organizacijos vadovas.
J. Andriuška prisipažino pats jau trylika metų gyvenantis lydimas šios ligos ir žino, kokia neigiama nuomonė sudaryta apie užsikrėtusiuosius. „Atrodo, kad visi susirgusieji yra narkomanai arba gėjai, ligos užklupti tik dėl palaido gyvenimo. Tačiau taip toli gražu nėra“, – teigė vadovas.
Sužinojo visi
Pasak J. Andriuškos, net gydytis dažnas sergantysis vengia mieste, kuriame gyvena. Jie važinėja pas kituose miestuose, ten, kur jų niekas nepažįsta, dirbančius specialistus. „Skaudi patirtis byloja, kad kartais negalima pasitikėti net medikais. Taip nutiko vienai klaipėdietei – jos diagnozę šeimos gydytoja paskelbė viešai. Kad moteris užsikrėtusi ŽIV, sužinojo jos tėvai, darbdaviai. Taigi ji buvo atiduota visuotiniam pasmerkimui“, – pasakojo J. Andriuška.
Istorija baigėsi palyginti laimingai, išmintingas darbdavys moters iš darbo neatleido, atvirkščiai – sunerimusiems jos bendradarbiams pasiūlė išklausyti paskaitą, kad suprastų, jog pavojus užsikrėsti jiems negresia. Moteris gydosi, ji išmoko gyventi su liga, o pažįstami žmonės nebekrūpčioja vos ją išvydę.
„Mūsų organizacijos narės, sergančios šia liga, jau pagimdė apie 30 vaikelių – ir nė vienas iš jų nebuvo užkrėstas“, – sakė J. Andriuška.
Panevėžio apskrityje šiemet užregistruotas vienas ŽIV užsikrėtęs asmuo. Kasmet nustatoma po keletą apskrities gyventojų, užsikrėtusių šia klastinga infekcija. Kaip teigia D. Brajinskienė, pernai buvo nustatyti 7, užpernai 5, ankstesniais metais po 2–4 atvejus.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
