Sparčiai besivystanti Pietų Korėja yra populiarus prieglobsčio ieškančių užsieniečių taikinys. Tačiau šalis atvykėliams nesvetinga.
1994–2003 m. į šios Rytų Azijos šalies valdžią kreipėsi 251 pabėgėlio statuso siekiantis asmuo. O pastaraisiais metais šis skaičius išaugo kelis kartus (2011 ir 2012 m. priimti atitinkamai 1011 ir 1143 prieglobsčio prašymai). Visgi Pietų Korėjos pabėgėlių politikos ypatumai atskleidžia, kad ši šalis – ne pati draugiškiausia ieškantiems prieglobsčio.
1992 m. Pietų Korėja prisijungė prie Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) konvencijos dėl pabėgėlių statuso, o 1994 m. imigracijos įstatymo pataisos leido priimti prieglobsčio prašymus. 1994–1999 m. daugiau kaip 50 asmenų iš mažiausiai 14 šalių kreipėsi dėl pabėgėlio statuso suteikimo, tačiau šiuo laikotarpiu Pietų Korėja nepatvirtino nė vieno prašymo. Pirmą kartą prieglobstis Pietų Korėjoje suteiktas tik 2001-aisiais. Jo šioje valstybėje yra ieškoję žmonės iš daugiau nei 60 šalių, daugiausia iš Pakistano, Nepalo ir Kinijos (Šiaurės Korėjos piliečiams pagal įstatymus nereikia kreiptis dėl pabėgėlio statuso suteikimo). Tačiau Pietų Korėja šioje srityje dosnumu nepasižymi – iš daugybės kreipimųsi tik labai maža dalis jų būna patenkinama (1993–2012 m. iš 5069 prašiusių tik 320 suteiktas pabėgėlio statusas).
Teisinės kliūtys
Tokį, rodos, abejingumą pabėgėlių problemai pirmiausia lemia prieglobsčio teikimo sistemos administravimo trūkumai. Iki pat 2011 m. Pietų Korėja neturėjo atskiro pabėgėlių politiką reglamentuojančio įstatymo, o rėmėsi 2010 m. pataisytu imigracijos kontrolės aktu. Šis buvo kritikuojamas bent dėl dviejų priežasčių. Pirma, tik nedaug jo nuostatų buvo susijusios su prieglobsčio politika, todėl teisės aktas stokojo išsamaus pabėgėlių statuso reglamentavimo. Antra, įstatymo numatytos pabėgėlių statuso nustatymo procedūros neatitiko minimalių tarptautinių reikalavimų, todėl labai apsunkino procesą.
2011 m. pabaigoje Pietų Korėjos parlamentas priėmė aktą dėl pabėgėlių statuso ir padėties, kuris yra pirmasis savarankiškas pabėgėlių klausimui skirtas įstatymas ne tik šioje šalyje, bet ir visoje Rytų Azijoje. Toks žingsnis sveikinamas tarptautinės bendruomenės, nes detaliai reguliuoja prieglobsčio teikimą ir pagaliau suteikia pabėgėliams galimybę naudotis tarptautinėje pabėgėlių konvencijoje įtvirtintomis ekonominėmis ir socialinėmis teisėmis.
Nors naujasis įstatymas patobulintas ir įsigalios ateinančią liepą, Pietų Korėjos prieglobsčio politika toli gražu nepalengvina pabėgėlių dalios. Daug pilietinės visuomenės atstovų ir parlamentarų pateiktų pasiūlymų dėl prieglobsčio prašytojų ekonominių ir socialinių teisių apsaugos buvo ignoruota. Todėl kai kurie svarbūs klausimai taip ir liko neišspręsti – vis dar egzistuoja sudėtingos pabėgėlių statuso nustatymo procedūros ir ribotos prieglobsčio prašytojų galimybės įsidarbinti. Be to, pabėgėlio statuso tinkamumo nustatymas gali užtrukti iki trejų metų (pavyzdžiui, 2011 m. registruota 1011 naujų prieglobsčio prašymų, bet metų pabaigoje neperžiūrėtų bylų skaičius vis dar siekė 1022). Tačiau, anot valdžios pareigūnų, sistema veikia gerai. „Mums būtina turėti sudėtingą sistemą tam, kad galėtume atskirti tuos, kuriems iš tiesų gresia pavojus ir reikia pagalbos, ir tuos, kurie piktnaudžiauja sistema ir nori likti Pietų Korėjoje dėl kitų priežasčių“, – tvirtino šalies Teisingumo ministerijos atstovas.
Šiuo atveju mažai ką gali padaryti ir tarptautinė bendruomenė, nes JTO pabėgėlių konvencija – vienas iš dviejų JTO žmogaus teisių dokumentų, neturinčių nepriklausomų organų, prižiūrinčių, kaip šalys laikosi tarptautinių įsipareigojimų.
Nuolaidos kaimynams
Visai kitoks Pietų Korėjos požiūris į kaimynės Šiaurės Korėjos pabėgėlius. Pastariesiems Pietų Korėjos įstatymai numato ypatingą apsaugą. Šalies konstitucija atleidžia šios valstybės piliečius nuo pareigos kreiptis dėl prieglobsčio suteikimo ir tik atvykus suteikia teisę įgyti Pietų Korėjos pilietybę.
Masinė Šiaurės Korėjos gyventojų emigracija prasidėjo dar dešimtajame dešimtmetyje, kai kilo badas, kuris nusinešė milijoną gyvybių, ir nuo tada nesustojo. Nuo bado, skurdo ir brutualaus komunistinio Šiaurės Korėjos režimo vykdomo politinio persekiojimo bei žmogaus teisių pažeidimų bėgančių šalies gyventojų galutinis tikslas – Pietų Korėja. Čia nuo 1998 m. įsikūrė 24 613 Šiaurės Korėjos piliečių, pusė jų – bedarbiai ar galo su galu nesuduriantys pensininkai.
Tačiau pernai pabėgėlių iš Šiaurės Korėjos skaičius smarkiai sumažėjo: 2012 m. į Pietų Korėją atvyko tik kiek daugiau nei 1500, o 2011 m. – daugiau nei 2700 asmenų.
Politikos pokyčiai
Įdomu tai, kad prieglobsčio ieškančių iš Šiaurės Korėjos skaičius sumenko anaiptol ne dėl Pietų Korėjos pabėgėlių politikos. 2011 m. mirus ilgamečiam Šiaurės Korėjos lyderiui Kim Jong-ilui ir valdžią perėmus jo sūnui Kim Jong-unui, šalyje pradėta vykdyti griežtesnė sienų apsaugos politika, nes siekama užkirsti kelią piliečiams išvykti iš Šiaurės Korėjos. Maža to, Kim Jong-ilo režimas pradėjo bendradarbiauti su Kinija ir šios valstybės saugumo pajėgos padeda ieškoti bėgančių Šiaurės Korėjos gyventojų, kertančių Kinijos sieną ir per tokias šalis kaip Tailandas, Birma ar Mongolija lėktuvais bandančių pasiekti Pietų Korėją.
2012 m. 30–50 tūkst. Šiaurės Korėjos pabėgėlių slėpėsi Kinijoje. Šios šalies valdžia juos laiko ekonominiais imigrantais, todėl nepripažįsta jų pabėgėlio statuso ir radusi sulaiko bei siekia grąžinti į Šiaurės Korėją. Po 2012 m. Seule surengto Pietų Korėjos gyventojų protesto prieš Kinijos elgesį su Šiaurės Korėjos pabėgėliais Pietų Korėjos parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria reikalavo Kinijos negrąžinti sulaikytų Šiaurės Korėjos pabėgėlių į gimtąją šalį, kur su jais gali būti susidorota.
Amžinas konfliktas
Pabėgėlių klausimas gali ne tik paaštrinti įtampą tarp priešiškai nusiteikusių valstybių, bet ir paskatinti nesibaigiantį konfliktą. Štai sudėtingi Šiaurės ir Pietų Korėjos santykiai, kai teoriškai vis dar vyksta jų karas, kartais įneša chaoso į prieglobsčio politiką.
Pavyzdžiui, 2011 m. Pietų Korėja apkaltino Šiaurės Korėją, nes ši esą trukdė 27 savo piliečiams grįžti į gimtąją šalį. Šiaurės Korėja atsakė, neva jos pietinė kaimynė Šiaurės Korėjos gyventojus laikė įkaitais. Pastaraisiais metais neblėstantis Šiaurės Korėjos ir Pietų Korėjos priešiškumas, ko gero, prisidėjo prie ne tokio palankaus pastarosios elgesio su pirmosios pabėgėliais. Tai pasireiškia brutaliomis Šiaurės Korėjos gyventojų apklausomis, įtarimais šnipinėjimu ir prieglobsčio nesuteikimu tiems, kurie šalies žvalgybos agentūroms nepateikė naudingos informacijos.
