Ūkio ministrės Birutės Vėsaitės veiksmai prieš VšĮ „Versli Lietuva“ buvusį vadovą išryškino Lietuvos verslininkų skirtumus. Vieni palaiko iš pareigų išprašytą įstaigos vadovą Paulių Lukauską ir atvirai žeria priekaištus ministrei. Kiti, regis, „Verslios Lietuvos“ veikla nepatenkinti, todėl ne taip atvirai, bet ministrę palaiko.
Oficialus Ūkio ministerijos pranešimas: VšĮ „Versli Lietuva“ generalinis direktorius P. Lukauskas pareigas paliko šalių susitarimu. Tačiau ministrė B. Vėsaitė nesugebėjo racionaliai paaiškinti jo pasitraukimo priežasčių.
Iš pradžių ji piktinosi, kad P. Lukauskas ne visą savo laiką skyrė „Versliai Lietuvai“. Pernai jis buvo pasiėmęs 68 darbo dienas nemokamų atostogų ir per jas tvarkė asmeninius verslo reikalus. Tokiu P. Lukausko elgesiu galbūt būtų buvę galima piktintis, jei jo ir Ūkio ministerijos pasirašyta darbo sutartis nebūtų leidusi to daryti 10 savaičių per metus.
Vėliau B. Vėsaitė, gindama savo sprendimą, viešojoje erdvėje P. Lukauską ir „Verslią Lietuvą“ apkaltino pinigų plovimu.
Vos P. Lukauskui pasitraukus pasklido informacija, kad pasiūlymą trauktis iš posto šalių susitarimu gavo taip pat Ūkio ministerijai pavaldžios VšĮ „Investuok Lietuvoje“ generalinė direktorė Milda Dargužaitė. Tačiau tai padaryti ji esą atsisakė ir taip sujaukė Ūkio ministerijos planus minėtas dvi institucijas sujungti į vieną.
Tiesa, oficialiai tiek „Investuok Lietuvoje“, tiek pati Ūkio ministerija žinias apie M. Dargužaitei pateiktą pasiūlymą trauktis neigia. Pranešimai apie dviejų institucijų sujungimą taip pat esą spekuliacijos.
Minėtos dvi įstaigos prie Ūkio ministerijos pradėjo veikti 2010 m., kai buvo pertvarkyta VšĮ Lietuvos ekonominės plėtros agentūra (LEPA). Tuomet buvo atskirtos eksporto skatinimo ir investicijų pritraukimo funkcijos. Taip atsirado dvi organizacijos – „Investuok Lietuvoje“ ir „Eksportuojančioji Lietuva“, tik vėliau pakeitė pavadinimą į „Versli Lietuva“.
Bijo, kad ministrė įsibėgės
Susiklosčiusi situacija papiktino ir nuvylė dalį Lietuvos verslo bendruomenės. Ji baiminasi, kad logiškais argumentais nepagrįsti ministrės veiksmai atbaidys užsienio investuotojus ir paskatins protų emigraciją.
„Dėl Lietuvos įvaizdžio – manau, kad tokių įstaigų kaip „Versli Lietuva“, „Investuok Lietuvoje“ kardinalus vadovų keitimas be pagrindo yra nesuprantamas dalykas“, – asociacijos „Investuotojų forumas“ surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo Sigitas Žvirblis, buvęs „Verslios Lietuvos“ valdybos narys ir bendrovės „Intersurgical“ generalinis direktorius.
Iš pareigų atsistatydinus P. Lukauskui, „Verslios Lietuvos“ valdybą paliko jos pirmininkas, bendrovės „Plungės kooperatinė statyba“ valdybos narys Liudas Skierus, bendrovės „BIOK laboratorija“ direktorius Linas Čereška ir jau minėtas S. Žvirblis.
Jis spaudos konferencijoje piktinosi, kad sprendimą dėl P. Lukausko Ūkio ministerija priėmė nesitarusi su „Verslios Lietuvos“ valdyba. Tokį ministerijos elgesį jis vadino buldozerio principu.
„Žmonės kalba, kad ministrė tik pradeda, ir neaišku, kas bus ateityje, kai tas buldozeris įsibėgės“, – kalbėjo L. Čereška. Jis svarstė, kad po tokių įvykių ateityje privilioti profesionalių vadovų į tokias įstaigas kaip „Versli Lietuva“ bus labai sunku.
Spaudos konferencijoje kalbėję verslininkai priminė, kad iki P. Lukausko darbo sutarties pabaigos buvo likę pusė metų. Tad įstaigos vadovą esą buvo galima pakeisti natūraliai.
Verslininkai svarstė, kad B. Vėsaitės veiksmai siunčia žinią apie kintančią ministerijos politiką. Gali būti, kad paramos ieškoma tam tikruose verslo sluoksniuose, kurie iki šiol nebuvo patenkinti „Verslios Lietuvos“ veikla, nes ši ėmėsi funkcijų, kurias galėjo atlikti verslas.
Minėtas verslas, kurio P. Lukauską palaikantys verslininkai viešai neįvardijo, esą gali būti nusitaikęs į 55 mln. litų ES lėšų, kurias „Versli Lietuva“ dar turi panaudoti iki 2015 m.
LVK ministrės pusėje
Kritikos „Versliai Lietuvai“ negaili Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus. Atrodo, kad kai kurios jo idėjos ministrei B. Vėsaitei nesvetimos.
Pažadą LVK išanalizuoti ministerijai pavaldžių agentūrų veiklą B. Vėsaitė davė dar vasarį. Tuomet, po jos ir LVK susitikimo išplatintame pranešime teigta, kad ūkio ministrė pažadėjo detaliai išanalizuoti šių įstaigų veiklą, apsvarstyti galimybę reformuoti jų valdymą, įtraukiant daugiau verslo atstovų. V. Sutkus pranešime teigė, kad „Versli Lietuva“ atlieka funkcijas, kurias galėtų vykdyti verslo asociacijos.
„Verslumo skatinimo projektai, mokymai, verslo misijos ir dalyvavimas parodose – kodėl šių paslaugų negali teikti stiprios verslo asociacijos? Valstybė turėtų skelbti konkursus, leisti juose varžytis verslo organizacijoms, ir laimėtojas kokybiškai suteiktų tokias paslaugas už geriausią kainą. Bet šiuo metu, užuot leidus konkursuose varžytis geriausiomis idėjomis ir projektais, finansavimas skiriamas papildomoms valdininkų darbo vietoms kurti“, – pranešime cituojamas V. Sutkus.
Panašios nuomonės jis laikėsi ir kalbėdamas su IQ. „Man iš principo nepatinka strategija, kai įsteigiama įstaiga, kuri už pinigus konsultuoja verslininkus. Tai darė „Versli Lietuva“, kuri savo etatus apmokėdavo biudžeto pinigais ir papildomai teikdavo paslaugas verslui“, – aiškino V. Sutkus. Jis pridūrė, kad „Versli Lietuva“, vykdydama mokymus verslininkams, taiko dempingą.
Tiesa, konsultuoti verslininkus numatyta „Verslios Lietuvos“ įstatuose. O kalbos apie papildomą finansavimą, skiriamą valdininkų darbo vietoms kurti, netikslios – „Versli Lietuva“ yra viešoji įstaiga ir joms Valstybės tarnybos įstatymas negalioja.
LVK prezidentas įsitikinęs, kad ankstesnės valdžio sumanymas padalyti LEPA į dvi dalis buvo abejotinas. „Kai buvo viena agentūra, buvo ir vienas direktorius, ir viena buhalterija, ir vienas pastatas. Dabar viskas padvigubinta: išlaidų daugiau, vadovų daugiau. Nežinau, ar iš to daugiau naudos verslui. Koordinavimo mažiau. Verslininkams neaišku, kur kreiptis, ar į „Verslią Lietuvą“, ar į „Investuok Lietuvoje“, – kalbėjo V. Sutkus. Jis pasisakė už šių dviejų institucijų sujungimą į vieną.
V. Sutkus taip pat įsitikinęs, kad turėtų būti peržiūrėta eksporto politika ir „Versli Lietuva“ turėtų skatinti eksportą į Rytų Azijos šalis. Šias kryptis yra minėjusi ir B. Vėsaitė.
Beje, V. Sutkus yra kovą Vyriausybės patvirtintos Viešojo valdymo tobulinimo darbo grupės narys. Ji turi tęsti anksčiau veikusių Saulėlydžio komisijų darbą. LVK siūlymu į naujosios grupės darbų planą įtrauktas ir „Verslios Lietuvos“ bei „Investuok Lietuvoje“ klausimas. Jį svarstyti esą numatyta rudenį.
