Parlamento rinkimai ne tik nesutramdė šalyje tvyrančios politinės sumaišties, bet dar labiau sujaukė padėtį
Centro dešinioji partija GERB, kurios vedlys yra buvęs Bulgarijos ministras pirmininkas Boiko Borisovas, surinko beveik 31 proc. rinkėjų balsų. Už socialistų partiją BSP balsavo maždaug 27 proc. rinkėjų. 4 proc. barjerą peržengė ir į parlamentą pateko dar dvi politinės jėgos – Teisių ir laisvių judėjimas, atstovaujantis etninei Bulgarijos turkų mažumai, ir ultranacionalistai „Ataka“. Šios partijos surinko atitinkamai 10,7 ir 7,4 proc. rinkėjų balsų.
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos stebėtojai išplatintame pranešime teigė, kad rinkimai buvo gerai organizuoti, vyko konkurencingoje aplinkoje. Tačiau taip pat jie pabrėžė, jog prieš rinkimus netilę skandalai susilpnino visuomenės tikėjimą skaidriu procesu.
Rinkimų kampanija Bulgarijoje buvo pažymėta nelegaliu politikų telefoninių pokalbių įrašymu. Maža to, šeštadienį pareigūnai netoli sostinės Sofijos aptiko namą, kuriame nelegaliai buvo atspausdinta 350 tūkst. balsavimo biuletenių.
Vyriausybę formuoti bus sunku
Akivaizdu, kad nedideliu skirtumu rinkimus laimėjusiai partijai neabejotinai bus nelengva suformuoti tvirtą koaliciją.
GERB, norėdama sudaryti vyriausybę, turės gauti paramą partijų, kurios iš anksto pažadėjo priešintis bet kokiam B. Borisovo vadovavimui. Jis atsistatydino vasarį, gyventojams protestuojant dėl prasto gyvenimo lygio ir korupcijos skurdžiausioje ES šalyje. Nuo tada Bulgarijoje dirbo laikinoji vyriausybė.
Rinkimų rezultatai rodo, kad bet kokiai naujai vyriausybei greičiausiai reikės nacionalistinės partijos palaikymo, o ši galimybė kelia nerimą ES. Antroje vietoje atsidūrę socialistai siūlo sudaryti technokratų vyriausybę. Tačiau tam taip pat reikia partijos „Ataka“ paramos.
Prieš sekmadienį vykusį balsavimą centro dešiniųjų lyderis sakė, kad būtų patenkintas, jei galėtų dirbti opozicijoje. BSP lyderis Sergejus Staniševas tikino, kad nebūtų premjeras net jo partijai laimėjus rinkimus.
„Ataka“, kurios nariai kartais dėvi marškinėlius su svastikomis, sulaukė nusivylusių Bulgarijos gyventojų balsų. Tačiau ji atmetė galinti paremti GERB.
Bulgarijoje siaučia ekonomikos ir socialinė krizė. Oficialiais duomenimis, nedarbo lygis šalyje siekia 12 proc. Tačiau neoficialiai teigiama, kad šis rodiklis viršija 18 proc.
Užsitęsusi politinė suirutė gali pakenkti ir taip į komplikuotą padėtį patekusiam Bulgarijos ūkiui, kuris, prognozuojama, šiemet augs apie 1 proc. Taip pat gali įstrigti svarbios užimtumo, sveikatos ir švietimo reformos. Be to, dėl neaiškių šių rinkimų rezultatų gali tekti rugsėjį surengti dar vienus rinkimus.
Skirtingi partijų pažadai
GERB prieš rinkimus žadėjo toliau siekti suvaldyti šalies skolą. Tačiau ši idėja nepatiko daliai bulgarų. Sekmadienį, uždarius visas rinkimų apylinkes, šalies piliečiai išėjo į Sofijos gatves ir protestavo prieš bet kokį ateityje galimą GERB mėginimą suformuoti vyriausybę. Protestuotojai, skandavę žodį „mafija“, neišvengė incidentų su policijos pareigūnais.
Socialistų partija BSP, priešingai nei GERB, žadėjo išleisti daugiau pinigų ir kurti darbo vietų. „Atakos“ lyderis Volenas Siderovas sukėlė investuotojų nerimą kalbomis apie užsienio kapitalo įmonių nacionalizavimą. Tarp tokių bendrovių buvo minimi čekų kapitalo energijos skirstytojai CEZ, „Energo-Pro“ ir Austrijos EVN. V. Siderovas tikino, kad užsienio įmonės pelnosi, nes moka pernelyg mažas algas jose dirbantiems bulgarams.
Ši partija taip pat yra protestavusi prieš romų mažumą ir norėtų sustabdyti vykstančias mečečių statybas. Tai jautrus klausimus Bulgarijoje, kur maždaug 15 proc. gyventojų – musulmonai.
Įdomu tai, kad šių metų pradžioje gyventojų nuomonės apklausos rodė, jog „Ataka“ turi vos 1 proc. rinkėjų palaikymą. Tačiau iki rinkimų ši dalis gana smarkiai išaugo.
