Ūkio ministrė Birutė Vėsaitė, nusprendusi atleisti VšĮ „Versli Lietuva“ vadovą Paulių Lukauską, kaip svarią priežastį nurodė tai, kad jis viso savo laiko neskiria pagrindinei darbovietei. Pats P. Lukauskas neslėpė, kad užsiėmė privačiomis konsultacijomis, nes iš valstybės tarnybos gaunamų pajamų neužtenka šeimos gerovei kurti. Bet ar P. Lukauskas yra išimtis ?
Pati ūkio ministrė, regis, pamiršo, kad taip pat turi antrą ir net ne šalutinį, o pagrindinį darbą, – ji yra Seimo narė. Ir savo pagrindinį darbą B. Vėsaitė atlieka labai atmestinai. 2013 m. jau įvyko 34 plenariniai Seimo posėdžiai. B. Vėsaitė dalyvavo tik 10 iš jų, arba, kitaip tariant, praleido daugiau nei du trečdalius posėdžių. B. Vėsaitė taip pat yra Seimo Ekonomikos komiteto narė ir net 9 parlamentinių ir tarpparlamentinių grupių narė. Galima įtarti, kad jose B. Vėsaitė taip pat yra reta viešnia.
„Aš norėčiau, kad šios svarbios Lietuvai organizacijos („Versli Lietuva“ – IQ past.) vadovas šimtu procentų atliktų tiesiogines savo pareigas ir susitelktų į eksporto plėtrą“, – kalbėjo B. Vėsaitė. Ar prisimenant šią frazę reikėtų suprasti, kad Seimas nėra tokia svarbi Lietuvai organizacija, nes jai B. Vėsaitė tikrai neskiria 100 proc. savo darbo laiko? Per pirmą Seimo kadencijos pusmetį parlamentarė B. Vėsaitė nepateikė nė vieno įstatymų projekto.
Kiti Vyriausybės nariai, įskaitant ir premjerą Algirdą Butkevičių, taip pat aplaidžiai žiūri į savo pareigas Seime. A. Butkevičius irgi dalyvavo tik 10 iš 34 plenarinių posėdžių. Vienas pasyviausių Seimo narių yra socialdemokratų atstovas sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis – jis nuo metų pradžios dalyvavo tik penkiuose Seimo plenariniuose posėdžiuose.
Dar prieš 2012 m. Seimo rinkimus kai kurios partijos aiškino, kad reikia pakeisti šią ydingą praktiką, kai parlamentarai gali užimti ir ministrų ar premjero postus. Šiuo metu tokią galimybę numato Konstitucijos 60 straipsnis. Dar 2008 m. tuometis socialdemokratų atstovas Seime Algis Rimas užregistravo Konstitucijos pataisą, kurioje buvo užfiksuotas draudimas Seimo nariams eiti ir ministro ar premjero pareigas. Tačiau toks Konstitucijos pataisos siūlymas nesulaukė didelio palaikymo. Patys socialdemokratai, sudarę daugumą po 2012 m. Seimo rinkimų, kol kas neskuba vėl imtis panašių iniciatyvų.
Šiuo metu Vyriausybės nariai, kurie yra ir parlamentarai, negauna Seimo nario atlyginimo – tik ministro ar premjero algą. 2012 m. pabaigoje buvo bandoma priimti Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektą, kuriame buvo numatyta, kad Seimo nariui, kuris yra ministras pirmininkas arba ministras, kartu su parlamentaro atlyginimu mokama 50 proc. ministro pirmininko ar ministro atlyginimo. Kitaip tariant, Seimo nario pareigos nurodytos kaip pagrindinės, o ministro ar premjero darbas – kaip antraeilė veikla. Tačiau 2012 m. lapkričio 6 d. šis įstatymo projektas buvo atmestas.
