Į besiniaukstantį dangų Nemuno g. 13-ojo daugiabučio gyventojai žvalgosi neramiai. Palijus užsemiama dalis jų kiemo, o po liūties vanduo bėga į rūsį. Žmonės ieško išeities, tačiau miesto Savivaldybė greito sprendimo nežada. Motyvuojama, kad tam reikia pinigų, o ir tokių namų mieste yra ne vienas.
Gamta nepagaili
Daugiabučio gyventojams atstovaujanti Danutė Rimkienė sako, kad įvažiavimą į kiemą ir teritoriją daugiausia niokoja gamta. Stipriau palijus vanduo nespėja subėgti į kanalizaciją. Kadangi toje vietoje nuolydis, vanduo bėga namo link ir būna, kad semiamas rūsys. Tokios bėdos prasidėjo prieš kelerius metus.
„Rūsys ne kasdien apliejamas, bet problema didelė“, – tvirtino ji.
D. Rimkienės teigimu, dėl tų bėdų kalti ir „Panevėžio energijos“ įmonės darbuotojai. Jie iš savo netoli gretimo daugiabučio esančio šulinėlio šiek tiek vandens išpumpuoja į minėtą įvažiavimą. Pasak D. Rimkienės, vanduo buvo pumpuojamas ir šaltuoju metų laiku, tad dėl susidariusio ledo kentėjo gyventojų automobiliai – per jo kalnus buvo sunku išvažiuoti.
Gyventojai prieš porą metų kreipėsi į miesto Savivaldybę. Buvo gautas atsakymas, kad netinkamas lietaus rinktuvas – mažo skersmens vamzdis, ir bus ieškoma galimybių ištaisyti statybos metu padarytas klaidas. Pernai kreiptasi dar kartą. Tuomet teigta, kad būtinas techninis projektas, o tam lėšų nėra. Tačiau žadėta ieškoti galimybių, bendradarbiaujant su kitų inžinerinių tinklų savininkais, padidinti rinktuvo laidumą.
Prašyta ir „Panevėžio energijos“ nepumpuoti vandens į įvažiavimą. Vis dėlto gyventojai tvirtina, kad jiems nebuvo pagelbėta, todėl vasaros liūčių vėl laukiantys su nerimu.
Gelbėja ir gyventojus
„Panevėžio energijos“ Šilumos tinklų rajono viršininkas Stasys Merkys paaiškino, kad minėtoje vietoje nėra kur nubėgti paviršiniam vandeniui. Lietaus šulinėlis šioje teritorijoje yra daugiau simbolinis, tad po stipresnio lietaus susidaro ežerėlis.
S. Merkys tvirtino siūlęs gyventojams raštu išdėstyti problemą, kad įmonė turėtų svaresnio pagrindo kreiptis į Savivaldybę, tačiau rašto negavęs, todėl pats ketinantis rašyti „Panevėžio gatvių“ įmonei ir miesto Savivaldybei.
„Ir mes kenčiame, vanduo skverbiasi ir į mūsų tinklus“, – S. Merkys sako, kad nemažų rūpesčių dėl vandens kyla ir įmonei.
Jis tvirtino, kad iš įmonės šulinėlio išpumpuojamas vanduo tesudaro tik 5 procentus problemos – tai esą tik lašas jūroje. Darbuotojams tenka pumpuoti vandenį, kad jis nesemtų vamzdžių ir jų nepažeistų korozija. Be to, viršininko tikinimu, jei darbuotojai nieko nesiimtų, daugiabučiui būtų dar blogiau – vanduo iki namo skverbtųsi po žeme.
Savivaldybės Miesto ūkio skyriaus vedėjas Antanas Karalevičius sako, kad sovietmečiu statant namus, juos reikėjo greitai priduoti, tad nebuvo įrengta tinkama lietaus surinkimo sistema. Ją žadėta įrengti vėliau.
Panašios bėdos kamuoja daugiabutį Danutės, Beržų gatvėse ir kt. A. Karalevičiaus teigimu, įrengti tinkamą lietaus kanalizaciją kol kas nėra pinigų, tad, pasak jo, gyventojai šiemet neturėtų ko nors tikėtis. Anot skyriaus vadovo, reikia surasti, kur nuvesti lietaus vandenį, o prieš tai savo darbą turi atlikti projektuotojai. Tai irgi kainuoja.
Nei per viršų, nei per apačią
„Panevėžio gatvių “ direktoriaus Gintaro Petrausko teigimu, pernai buvo bandyta pagelbėti gyventojams, tačiau paaiškėjo, kad sprendimą pirmiausia turėtų pasiūlyti projektuotojai.
„Vien tinklai ir kabeliai“, – apie po žemėmis iškilusią problemą kalbėjo jis.
Tiesti per viršų papildomą vamzdį nebuvo galima, nes gylis per mažas, o po apačia – ir sudėtinga, ir per gilu.
Šios įmonės darbų vykdytojas Marius Narkevičius teigė, kad vienas lietaus šulinys yra už tryliktojo namo, kitas gerokai arčiau – šalia vienuoliktojo. Pirmuoju atveju tektų tiesti liniją ne tik iki namo, bet ir už jo. Atrodytų, paprasčiau nuo dabartinio šulinėlio nuvesti vamzdžius iki vienuoliktojo namo, tačiau susidurta su problemomis.
Netoli yra aukštos įtampos elektros kabeliai, o už jų – šilumos trasos. Taigi reikia projektuotojų sprendimų. Dabartinis lietaus šulinėlis yra lomoje, jo vamzdžio skersmuo – tik 50 centimetrų ir nuvestas į „Panevėžio energijos“ įmonės šilumos drenažą.
„Vien dėl vaizdo, kad nors truputį nubėgtų“, – apie daugiau simbolinį lietaus šulinėlį sakė M. Narkevičius.
Anksčiau, darbų vykdytojo manymu, nekildavo didesnių bėdų, nes nebūdavo tokių dažnų ir smarkių liūčių. Jis patarė gyventojams pažiūrėti, ar neužsikimšęs namo drenažas. Per liūtis jis turėtų pagelbėti rūsiams.
Daiva SAVICKIENĖ
