Viešieji pirkimai Lietuvoje turi būti atliekami remiantis ekonominio naudingumo vertinimo, o ne mažiausios kainos kriterijumi. Taip savo pateiktose Viešųjų pirkimų įstatymo pataisose siūlo verslininkai.
Europos Sąjungoje 70-80 proc. viešųjų pirkimų yra atliekama remiantis ekonominio naudingumo vertinimo kriterijumi. Lietuvoje kol kas vyrauja mažiausios kainos kriterijus. Pagal jį atliekama net 94 proc. visų viešųjų pirkimų.
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje pažymėjo, jog šis kriterijus nėra tinkamas, dėl to dažnai nuperkama pigiausia paslauga, o ne ta, kurios pirkėjui iš tiesų reikia.
“Nėra normalu, kad didžioji dalis pirkimų yra vykdomi taikant mažiausios kainos kriterijų. Pigiausia paslauga niekada nebus kokybiška ir daugeliu atvejų neatitiks pirkėjo poreikių. Jeigu jūs norėsite pirkti automobilį “Opel”, o sąlygose parašysite, jog ieškote automobilio su keturiais ratais, jums bus pasiūlyta “Lada”, kuri tikrai bus už mažiausią kainą, tačiau jūs negausite to, ko norėjote”, – pavyzdį pateikė V.Sutkus.
LVK prezidentas taip pat akcentavo, jog šis viešųjų pirkimų kriterijus yra vienas iš veiksnių, skatinančių šešėlinę ekonomiką.
“Ne paslaptis, jog didžiausia viešųjų pirkimų užsakovė yra valstybė. O valstybės taikomas mažiausios kainos kriterijus verčia įmones taupyti savo kaštus. Dažniausiai tai reiškia, jog jos moka atlyginimus vokeliuose ir taupo nemokėdamos mokesčių”, – apgailestavo V.Sutkus.
LVK prezidentas siūlo neatsisakyti visiškai mažiausios kainos kriterijaus, tačiau juo remtis tik perkant standartizuotas prekes, o pagal skirtingus kriterijus vykdomų viešųjų pirkimų santykis turėtų išsilyginti, t.y. maždaug pusė pirkimų būtų vykdomi pagal ekonominio naudingumo, kita pusė – pagal mažiausios kainos kriterijų.
Kitas taisytinas dalykas, anot V.Sutkaus, yra viešųjų pirkimų rezultatų apskundimas ir apeliacijų teikimas.
“Apskundimo sistema Lietuvoje yra išplėtota, kas tarsi turėtų rodyti skaidrumą. Tačiau būna atvejų, kai dėl skundų pateikimo bylos tęsiasi trejus metus ir tuos trejus metus niekas nevyksta, procesas yra vilkinamas. Jei viešajame konkurse dalyvauja 15 įmonių, laimi viena, tai likusios 14 turi teisę skųsti. Kartais jos tai daro kelis metus. O tuo metu sutartis nėra pasirašoma, darbai nevyksta, laimėjusi įmonė laiko savo darbuotojus, moka jiems atlyginimus, o kai jiems tai pasidaro nuostolinga, atleidžia darbuotojus taip prarasdama pajėgas įvykdyti pirkimo sutarties sąlygas”, – sakė V. Sutkus.
Viešųjų pirkimų įstatymo pataisose teigiama, jog tokią situaciją būtų galima išspręsti įvedus žyminį mokestį. Konkurso dalyvis, apskųsdamas rezultatus teismui, privalėtų sumokėti tam tikrą dalį nuo bendros sandorio sumos. Tokia tvarka galėtų sumažinti piktnaudžiavimą.
“Teisinėje sistemoje plačiai taikomas užstato principas. Tokį būtų galima įvesti ir viešuosiuose pirkimuose, nes subjektas, skųsdamas rezultatus teismui, savo teisumą turėtų pagrįsti. Tai galėtų būti žyminis mokestis, tarkime, 5 proc. nuo sandorio sumos”, – pažymėjo V.Sutkus.
LVK taip pat siūlo mažinti biurokratizmą viešuosiuose pirkimuose, atsisakant tiekėjo sąžiningumo deklaracijos, kurios sąlygas galima numatyti kartu su pasiūlymu teikiamuose dokumentuose.
Viešųjų pirkimų įstatymų projekte taip pat numatyta koreguoti konfidencialumo įstatymą. Šiuo metu konkursų dalyviai faktiškai visą jų pasiūlymuose pateiktą informaciją gali pažymėti kaip konfidencialią, kad nuslėptų ją nuo konkurentų. Konfidencialumo sumažinimas padėtų užtikrinti skaidrumą – konkurso dalyviai turi turėti galimybę susipažinti su konkurento kvalifikacija.
Ūkio ministerijos sudaryta darbo grupė pateikė siūlymus keisti Viešųjų pirkimų įstatymą Seimui ir Vyriausybei. Vyriausybė siūlymams pritarė, Seime jie dar bus svarstomi. LVK Seimui planuoja pateikti ir savo pasiūlymus.
