Iš tėvų paveldėti įmanoma ne tik akių spalvą ir muzikinę klausą, bet ir įvairius sveikatos sutrikimus.
Padės tik apdairumas
Genetikos dėsniai nepriklauso nuo mūsų norų. Bet mamoms ir tėčiams nereikia užmerkti akių prieš galimas problemas. Svarbiausia – žinoti, į ką būtina atkreipti dėmesį. Net jei jūsų šeimoje nėra aiškių genetinių nukrypimų apraiškų, verta sudaryti giminės sveikatos genealoginį medį ir pažymėti visas ligas, kuriomis sirgo kas nors iš artimųjų. Be to, gydytojai rekomenduoja poroms, planuojančioms susilaukti kūdikio, apsilankyti medicinos centre ir pasidaryti genetinį tyrimą. Gresiančios bėdos dėl sveikatos numatymas gali užkirsti jai kelią.
Dažniausia
Padidėjusio kraujospūdžio liga hipertonija dažniausiai įpėdiniams perduodama pagal motinos liniją, bet kartais ji paveldima iš tėvo pusės. Be įgimto polinkio į kraujagyslių problemas, pasitaiko ir genais perduodamo inkstų nepakankamumo atvejų. Atsirasti šio organo sutrikimams didžiausią įtaką turi per didelis su maistu suvartojamos druskos kiekis – į jos perteklių organizmas reaguoja kraujospūdžio padidėjimu. Laimė, kad hipertonija dabar jau sėkmingai gydoma.
Pavojus jūsų atžalai susirgti hipertonija visai realus, jei ką nors iš giminių ši liga vargino nuo pat jaunystės, jei šeimoje yra žmonių, kuriuos ištiko infarktas arba insultas, kai jie dar nebuvo sulaukę 40 metų, taip pat jei artimiesiems nepavyko sulaukti 60-mečio dėl kraujospūdžio problemų.
Toje pavojingoje ligoje galima įžvelgti ir šį tą paguodžiamo – riziką ja susirgti įmanoma pastebimai sumažinti. Tegul jūsų mažylis kuo ilgiau su jumis būna gryname ore, daugiau žaidžia judriuosius žaidimus, be to, pratinkite jį prie kuo mažiau sūdyto maisto. Reikia stengtis didinti vaiko atsparumą stresui, todėl kiek ūgtelėjusį naudinga išmokyti atlikti autogenines treniruotes. Kai suaugs, jam teks vengti svaigiųjų gėrimų, riebaus maisto, labai atsargiai vartoti bet kokius vaistus, ypač hormoninius, tarp jų ir kontraceptinius.
Saldžiausia
Jei abu gimdytojai serga cukriniu diabetu, tikimybė, kad „saldžioji liga“ neaplenks ir jų vaikų, padidėja iki 70 proc. Kai diabetikė yra tik motina, rizika susirgti atžalai siekia apie 7 proc., o jei serga vien tėtis, – maždaug 10 proc.
Šią ligą puikiai pavyksta valdyti, bet ligonis turi nuolat save kontroliuoti. Tenka laikytis griežtos dietos ir nemėginti išsisukti nuo fizinio krūvio.
Siekiant išsaugoti vaikų sveikatą pirmiausia reikia išsiaiškinti, kas dar iš giminių, išskyrus pačius artimiausius, sirgo cukralige, taip pat kokio amžiaus juos užklupo ši liga ir kokiomis aplinkybėmis jie sužinojo diagnozę: visiškai atsitiktinai ar giminaičiai tikslingai kreipėsi į gydymo įstaigą. Be to, rekomenduojama sužinoti, ar giminėje būta cukrinio diabeto komplikacijų, t. y. komos, nefropatijos, diabetinės pėdos, atvejų.
Įsitikinus esant cukraligės pavojaus, svarbu pasistengti, kad vaikų kūno svoris visada būtų normalus, nes nutukimas – vienas iš didžiausių rizikos veiksnių. Kuo rečiau mažuosius reikia lepinti saldumynais, o geriausia jų visai neduoti – pakeisti vaisiais. Diabeto atsiradimą gali paskatinti persirgtos virusinės infekcinės ligos (gripas, raudonukė, vėjaraupiai, epideminis hepatitas). Patartina patenkančius į cukraligės rizikos grupę vaikus paskiepyti nuo visų labiausiai paplitusių ligų, taip pat juos nuolat grūdinti, valgydinti turtingu vitaminų maistu, dažniau išeiti su jais pasivaikščioti į lauką.
Sunkiausiai išvengiama
Alergijos varginamų tėvų atžalos daug dažniau suserga atopiniu dermatitu – ši rizika lygi 80 proc. Tiesa, vadinamosios vaikų egzemos požymiai labiausiai pastebimi, kol vaikutis dar mažas, jam augant išorinės dermatito apraiškos išnyksta, bet liga nepraeina. Ji tampa lėtine ir kai kuriais gyvenimo laikotarpiais vėl atsinaujina. Vis dėlto jei ji laiku nustatoma ir pradedama gydyti, galima tikėtis, kad vėliau nebesukels nepatogumų.
Jei kas nors iš artimųjų serga, pavyzdžiui, neurodermitu, bronchine astma, t. y. tam tikrų formų alerginėmis ligomis, taip pat jei pasireiškia padidėjusi reakcija į buitinę chemiją, augalų žiedadulkes, galima pagrįstai prognozuoti, kad jas paveldės ir atžalos.
Norėdami neišprovokuoti ligos stenkitės nemaitinti kūdikių specialiais maisto mišiniais. Turinčio polinkį į alergiją mažylio reakcija į nenatūralų maistą gali būti neadekvati: odą dar labiau išberia, vaikutis net gali imti karščiuoti. Taigi verta atžalėlę kuo ilgiau žindyti pačioms mamoms, o jei tai neįmanoma, reikia pirkti tik alergiškiems vaikams skirtus mišinukus. Tokiame maistelyje nėra karvės pieno baltymų – pagrindinio patologiškų reakcijų sukėlėjo.
Taip pat reikia atsiminti, kad vaikui augant ligos paūmėjimą gali išprovokuoti ne tik maistas, bet ir atsitiktiniai kontaktai su dažais, žiedadulkėmis, buitinės chemijos priemonėmis.
Beje, alergija bičių, vapsvų ir kitokių vabzdžių įgėlimams paveldima visais 100 proc., net jei dėl tokios reakcijos vargsta tik vienas iš tėvų. Tik nereikia apsigauti: kartais pirmą kartą įgėlus vabzdžiui nebūna jokių pasekmių, bet į paskesnius tokius atvejus organizmas jau reaguoja smarkiai.
Parengė A. Gotautaitė
