Daugiau nei 18 valandų trukusiam skrydžiui iš San Fransisko į Finiksą neprireikė nė lašo degalų.
Saulės energija varomas lėktuvas, kaip pranešė projekto organizatoriai, per 18 valandų ir 18 minučių sėkmingai įveikė pirmą bandomąjį ruožą JAV ir nusileido Finikse. Iš čia orlaivis kils į Dalasą. O vėliau skris į Sent Luisą, Vašingtoną ir Niujorką.
Lėktuvo įgula planuoja kiekvienoje stotelėje laukti skristi palankių oro sąlygų. Niujorke ketinama leistis maždaug po dviejų mėnesių. Šveicarijos pilotai ir projekto sumanytojai Bertrandas Piccardas ir Andre Borschbergas pakaitomis valdys lėktuvą, kuriame yra vienvietė piloto kabina. Per pirmą skrydį saulės energija valdomą lėktuvą pilotavo B. Piccardas.
Tiesa, šis orlaivis – tik eksperimentinis daug rimtesnio sumanymo prototipas. Idėjos autoriai siekia išsiaiškinti, ko prireiks norint pagaminti kitą orlaivį, kuris 2015 m. galėtų apskrieti pasaulį varomas vien saulės energija.
Iš bazės viename Pajerno (Šveicarija) aerodrome prototipu atlikus daugybę sėkmingų bandomųjų skrydžių buvo pradėta antrojo orlaivio gamyba.
Prototipinis lėktuvas, kuriuo planuojama perskristi JAV, buvo sukurtas ne ilgesniems nei 24 valandų skrydžiams. Jis gali skristi 69 km/val., tad greičio rekordai juo nebus gerinami. Šio orlaivio sparnų mojis – 63,4 metro, toks pat kaip vieno didžiųjų oro lainerių. Tačiau fiuzeliažas – ne didesnis už sklandytuvo.
Vos 1,6 tonos sveriančio lėktuvo sparnai padengti beveik 12 tūkst. fotovoltinių elementų, kurie vienu metu gali maitinti keturis elektra varomus oro sraigtus ir įkrauti keturis ličio polimerų akumuliatorių blokus. Šie reikalingi tam, kad orlaivis galėtų skristi naktį. Didžiausias aukštis, į kurį gali pakilti saulės energija varomas lėktuvas, siekia 8,5 tūkst. metrų.
Antrasis lėktuvas, kuriuo ketinama skristi aplink pasaulį, tai daryti turės po 5–6 dienas nesustodamas. Planuojama, kad pakilę pilotai suks į rytus ir nusileis visuose žemynuose, kuriuos kerta Vėžio atogrąža.
Žemėje likusi komanda, pasinaudodama specialiomis sistemomis, galės stebėti tiek lėktuvą, tiek jo pilotą.
Šis projektas, pavadintas „Solar Impulse“, buvo pradėtas 2003 m., dešimčiai metų skirtas 90 mln. eurų biudžetas. Idėjos autoriai siekia paskatinti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą visame pasaulyje.
