Ketinę paskelbti apie partijų susijungimą balandį, vėliau gegužę, dabar Darbo partija (leiboristai) bei „Tvarka ir teisingumas“ nebėra tikri, ar jungtuvės įvyks. Darbo partijos vilionėms pasidavusi „Tvarkos ir teisingumo“ partija jaučiasi tarsi mindžikuojanti nuotaka, vis negalinti sulaukti jaunikio.
Kaip pripažįsta „Tvarkos ir teisingumo“ atstovai, derybos nevyksta pagal numatytą grafiką, o kai kuriems partijos nariams atrodo, kad entuziazmas apskritai dingo. Gegužės 8 d. vakarą šios partijos valdyba nusprendė stabdyti derybas dėl partijų jungimosi. Sprendimui dar turi pritarti ir „Tvarkos ir teisingumo“ taryba.
Išblėsusį Darbo partijos entuziazmą jungtis su „Tvarka ir teisingumu“ buvo galima pajusti jau prieš mėnesį, kai Viktoras Uspaskichas tarsi netyčia užsiminė, kad naujojo darinio vadovu nebūtinai turėtų tapti Rolandas Paksas. Būtent toks neformalus susitarimas buvo dviejų partijų lyderiams susitarus pradėti jungimosi procesą.
Dar didesnes abejones, ar „darbiečiai“ vis dar nori susilieti su „Tvarka ir teisingumu“, paskatino pranešimai, kad balandžio 24 d. buvo nuspręsta sujungti Darbo ir Leiboristų partijas į vieną, o naująjį darinį pavadinti Darbo partija (leiboristais). Šis žingsnis leistų jai gauti naują registraciją ir galbūt formaliai išvengti atsakomybės dėl apgaulingos buhalterijos vedimo. Be to, susijungusios politinės jėgos pirmininku buvo išrinktas Vytautas Gapšys – taip V. Uspaskichas formaliai pasitraukė iš partijos vadovo pozicijų.
Jei nebus kliūčių įregistruoti partijų susijungimą ir kitus formalius pakeitimus, Darbo partija gali patenkinti vieną iš savo ketinimų, kurie galėjo slėptis po siūlymais jungtis su „Tvarka ir teisingumu“, – įgauti „švarų“ statusą ir atsikratyti atsakomybės kaip juridinis asmuo, kuris šiuo metu teisiamas dėl finansinių nusikaltimų. Kalbos, kad noras susilieti su „Tvarka ir teisingumu“ yra politinis sprendimas, siekis sujungti elektoratą, pasirodytų tik apgaulė, jei Darbo partijai užtenka pakeisti formalią registraciją.
Partijų jungimąsi gerokai pristabdyti galėjo ir jose kilęs nepasitenkinimas. Kai kurie „Tvarkos ir teisingumo“ atstovai prabilo, kad nepatenkinti jungtuvėmis gali pasitraukti ištisi skyriai. Vienas Darbo partijos pirmininko pavaduotojų Artūras Paulauskas taip pat neatrodė sužavėtas perspektyva, kad jam vadovaus R. Paksas. Tad, patenkinus Darbo partijos lyderių norą atsikratyti juridinio asmens atsakomybės, o partijose kilus garsesniam šurmuliui dėl nesiskaitymo su narių pozicija, vis mažiau lieka paskatų ryžtingai siekti susijungti.
R. Paksui žlungančios jungtuvės gali būti nesmagi žinia. Jis greičiausiai jau tikėjosi vadovauti didžiausią narių skaičių turinčiai partijai. Susijungusi politinė jėga galėtų įkvėpti naujo entuziazmo ne tik „Tvarkos ir teisingumo“ nariams, bet ir „darbiečiams“, kurie tikriausiai pavargę nuo partijos lyderių bandymų slėptis nuo teisėtvarkos ir laukti geresnių laikų.
„Jei derybos dėl jungimosi nutrūktų, labiau nukentėtų „Tvarkos ir teisingumo“ partija, – mano politologė Jūratė Novagrockienė. – Ji yra bene mažiausiai matoma iš dabartinės koalicijos narių. Galima matyti, kad Darbo partija, susijungusi su leiboristais ir net formaliai pakeitusi lyderį, sprendžia vidines problemas ir tikisi sustiprėti. Net V. Uspaskicho pasitraukimas iš pirmininko posto nemažina partijos statuso – V. Gapšys, kaip jaunas lyderis, gali tapti ir pranašumu.“
Partijų jungtuvių išardymas bus gera žinia ir socialdemokratams. Jie ramiau galės atsikvėpti, ypač besirengdami savivaldybių tarybų rinkimams, jei neturės rimtų konkurentų, nusitaikiusių į bemaž tokią pat rinkėjų grupę.
