Lietuviai iš trijų Baltijos valstybių gyventojų į kontrabandinių prekių vartojimą žiūri palankiausiai. Nors jų požiūris per pastarąjį dešimtmetį ne visada buvo vienodas.
Beveik du trečdaliai šalies gyventojų linkę pateisinti kontrabandinių cigarečių ar degalų įsigijimą. Kita vertus, Lietuvoje šio tipo prekės vis dar išlieka sunkiausiai įkandamos vidutines ar mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms, palyginti su visais ES valstybių gyventojais.
Ne vienus metus gyventojų požiūrį į nelegalių prekių vartojimą tiriantis Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) pastebi, kad žmonių pritarimas nelegalių prekių įsigijimui ir vartojimui smarkiai išaugo per pastarąjį ekonomikos sunkmetį. Tai reiškia, kad lietuviai iš prigimties nelinkę pritarti kontrabandai, jų požiūrį lemia gana racionalūs veiksniai.
Pastaruosius trejus metus šalies gyventojų pakantumas kontrabandinių prekių vartojimui keitėsi nesmarkiai, bet 2004–2008 m. jis buvo pastebimai sumažėjęs. Pavyzdžiui, 2008 m. mažiau nei pusė (46 proc.) gyventojų pritarė tokių prekių vartojimui, o kiek didesnė dalis (49 proc.) jo nepalaikė. Akivaizdu, kad žmonių požiūris sutampa su ekonomikos ciklu.
Kaip teigė tyrimui vadovavęs LLRI vyresnysis ekspertas Vytautas Žukauskas, ryšys tarp šalies ekonomikos būklės ir požiūrio į kontrabandines prekes neturėtų stebinti. Didėjantį pritarimą nulemia išaugęs tokių prekių vartojimas, o kai pats žmogus perka kontrabandines cigaretes ar benziną, jis greičiausiai bus linkęs nesmerki tokios elgsenos, ypač jeigu jai galima rasti racionalų pateisinimą.
Pagrindinis kontrabandinių prekių vartojimo motyvas akivaizdus – didelis kainos skirtumas. O jį tiek Lietuvoje, tiek kitose Baltijos šalyse lemia bent keli veiksniai. Tai ES mastu taikomi akcizai, kurie gerokai padidina galutinę akcizinių prekių kainą; kelis kartus pigesnės prekės kaimynėse Baltarusijoje ir Rusijoje; maža šalies gyventojų perkamoji galia, palyginti su ES statistiniu vidurkiu.
Tai, kad požiūrį ir kontrabandinių prekių vartojimo mastą lemia finansinė šalies gyventojų būklė, rodo pokyčiai per pastarąjį dešimtmetį. Bet šiuo metu įdomiau tai, kad, nepaisant nuo 2010 m. gerėjančios šalies ekonomikos būklės, kontrabandinių prekių vartojimo pateisinimo lygis beveik nesikeičia.
Pasak V. Žukausko, tai paprasčiausiai gali reikšti, kad didesnė dalis šalies gyventojų ekonominio pagerėjimo dar nepajuto, ir tai rodo bent keli kiti požymiai, pavyzdžiui, nedarbo rodiklis, kuris vis dar viršija 10 proc., ar realusis vidutinis darbo užmokestis, kuris pastaruosius kelerius metus beveik nekito.
Tiesa, nėra priežasčių, kodėl pagerėjus ekonomikos situacijai neturėtų kisti gyventojų požiūris ir keistis kontrabandinių prekių vartojimo mastas. Vis dėlto greito persilaužimo, jei tikima, kad kontrabandos tendenciją pakeis ekonomikos augimas, tikėtis neverta. Kad akcizinių prekių įperkamumo rodiklis taptų panašus bent jau į dabartinį ES vidurkį, reikia ne vienų metų spartaus ekonomikos augimo.
„Akcizinių prekių įperkamumas Lietuvoje gana mažas, pavyzdžiui, esame skaičiavę, kad lietuviui norint pripildyti baką degalų tenka išleisti 15 proc. vidutinių mėnesio pajamų, o vidutiniam ES gyventojui užtenka 7 proc. Akcizinių prekių įperkamumas per pastaruosius metus dėl kilusių akcizų tikrai nepadidėjo, todėl tam tikroms gyventojų grupėms legalios cigaretės ar degalai yra sunkiai įkandami“, – sakė V. Žukauskas.
Galima daryti prielaidą, kad bandymas keisti gyventojų požiūrį į kontrabandinių prekių vartojimą galėtų būti vienas iš kovos su kontrabanda būdų. Bet, V. Žukausko nuomone, palankus požiūris yra pasekmė, o ne priežastis. Todėl veiksmingiausias kovos su kontrabanda būdas yra pagrindinės jos priežasties – kainų skirtumo – sumažinimas. O į šį aspektą reikėtų atsižvelgti visos ES mastu, įvertinant, kad santykinis akcizinių prekių kainų lygis skirtingose šalyse gali labai skirtis.
