Norvegų oro linijų bendrovės „Norwegian Air Shuttle“ (NAS) vadovo Bjørno Kjoso sėkmę, ko gero, gali užtikrinti tik nuožmumas.
Jis buvo Norvegijos karinių oro pajėgų pilotas, o vėliau – teisininkas. Kaip ir daugelis skandinavų, laisvalaikiu jis parašė trilerį. Bet tėvynėje B. Kjosas geriausiai žinomas kaip žmogus, pasiūlęs pigius skrydžius vienoje brangiausių Europos šalių.
Praėjusiais metais jo iš dalies finansuota ir vadovaujama oro linijų bendrovė NAS pateikė didžiausią Europos istorijoje orlaivių užsakymą. Už maždaug 26 mrld. litų ji ketina įsigyti 222 „Boeing“ ir „Airbus“ lėktuvus, ketindama konkurencinėje kovoje susigrumti su Europos pigių skrydžių lyderėmis „Ryanair“ ir „easyJet“.
Kiek anksčiau bendrovė įsigijo flotilę „Boeing 787 Dreamliners“ lėktuvų, kuriais (išsprendusi akumuliatorių problemas) dar šiais metais pradės skraidyti į Aziją ir Ameriką. Vykdyti tolimus pigius skrydžius bus šėtoniškai sunku. Drąsa ir noru rizikuoti B. Kjosas primena vikingą, langskipu irkluojantį plėšti Nortumberlando.
Bėgdama nuo brangios darbo jėgos ir didelių mokesčių Šiaurės šalyse, NAS kuria bazes ir samdo darbuotojus svetur: Ispanijos kurortuose ir Londono Getviko oro uoste. Bendrovės vykdomasis biuras yra Latvijoje, o IT skyrius – Ukrainoje. Azijos skrydžius ji ketina vykdyti iš Bankoko ir tikisi, kad jos keleiviais taps ką tik praturtėję azijiečiai, išsirengę į savo pirmąsias atostogas užsienyje. NAS jau skraidina britų turistus į Ispaniją, o ispanus – į Didžiąją Britaniją. Tikimasi, kad bendrovės lėktuvai, lengvai atpažįstami iš raudonos, lyg Kalėdų Senio, nosies, taps įprastu vaizdu danguje ir oro uostuose.
B. Kjoso teigimu, nuožmios oro linijų bendrovės vadovu jis tapo visai netyčia. 1993 m., jam būnant teisininkų įmonės akcininku, keli draugai paprašė jo parengti investicijų planą žlungančiai oro linijų bendrovei atgaivinti, kuri tuo metu skraidino keleivius kito vežėjo, „Braathens“, užsakymu. Nors darbo įdėta nemažai, surasti naujų investuotojų buvo nelengva, todėl B. Kjosas su broliu nutarė patys įsigyti 55 proc. (dabar ši dalis sumenko iki 27 proc.) bendrovės, kuri vėliau tapo NAS. 2001-aisiais Švedijos, Danijos ir Norvegijos vyriausybių valdoma bendrovė SAS nupirko „Braathens“ ir ši nutraukė vietos skrydžių sutartį su NAS. Taip B. Kjoso bendrovė buvo priversta persikvalifikuoti ir imtis pigių skrydžių Skandinavijoje.
Šio amžiaus pirmojo dešimtmečio viduryje šoktelėjus degalų kainoms ir sustiprėjus konkurencijai su tokiomis bendrovėmis kaip „Ryanair“ ir „easyJet“, B. Kjosas suprato, kad vienintelis būdas išgyventi yra pasiekti masto ekonomiją įsigyjant daug naujų ekonomiškų lėktuvų ir perkelti dalį bazių į pigesnes šalis. „Boeing“ir „Airbus“ jau deda visas pastangas siekdama patenkinti išaugusią naujų orlaivių paklausą, todėl, rezervuodama didelę šių gamintojų pajėgumo dalį, NAS atima iš galimų varžovų galimybę atnaujinti savo flotiles.
Ne etatų, o išlaidų karpymas
Prebenas Raschas-Olsenas iš Osle įsikūrusio Carnegie investicijų banko mano, kad šis lošimas atsipirks. Tikėtina, kad dar prieš planuojamą plėtrą Europoje ir už jos ribų NAS pavyks ūgtelėti Skandinavijos šalyse nudžiovus dalį SAS keleivių, kuriais galbūt net pavyks užpildyti visus naujus lėktuvus, kuriuos bendrovė gaus per artimiausius penkerius metus.
Praėjusiais metais „Ryanair“ irgi paskelbė pateikusi stambų naujų orlaivių užsakymą – bendrovė ketina įsigyti 175 „Boeing 737“ lėktuvus, kurie gali kainuoti maždaug 21 mlrd. litų. Tačiau norvegai daugiausia užsisakė 2017-aisiais pasirodysiančių „Boeing 737“ naujos kartos MAX modelių, o „Ryanair“ pasiliko prie ne tokių ekonomiškų lėktuvų. Atrodo, kad Airijos bendrovės vadovas Michaelas O’Leary deda daugiau vilčių į žemas degalų kainas nei B. Kjosas. P. Raschas-Olsenas teigia, kad sumenkusios naftos kainos išties suduotų NAS skaudų smūgį. Senesnės kitų oro linijų bendrovių flotilės nebeatrodytų tokios neekonomiškos, todėl tą patį keleivių skaičių vaikytųsi gerokai daugiau lėktuvų, o tai gali sukelti kainų karą.
Kai kas mano, kad B. Kjosas lošia tikėdamasis SAS bankroto. Tačiau praėjusiais metais konkuruojančios oro linijų bendrovės grasinimai užsidaryti, jei darbuotojai nesutiks su gerokai mažesniais atlyginimais, pasiteisino ir SAS tebeskraido. Vis dėlto B. Kjosas įsitikinęs, kad tai gera naujiena: geriau turėti šlubuojantį konkurentą, nei stebėti, kaip jam bankrutavus maršrutus ir oro uostus susišluoja dar stipresnė varžovė, kaip „Ryanair“, kuri irgi siekia įžengti į Skandinavijos vidinių skrydžių rinką. 2012 m. pradžioje žlugus Vengrijos nacionalinei oro linijų bendrovei „Malev“, vos po kelių valandų „Ryanair“ pareiškė perimsianti daugumą bankrutavusios įmonės skrydžių.
Naujų žemių užkariavimas
Žingsnis į tolimųjų reisų rinką yra naujausia B. Kjoso korta plečiantis visomis kryptimis. Analitikas Jonathanas Woberis mano, kad bus sunku samdyti ir valdyti darbuotojus atokioje Azijos bazėje ir kad NAS teks konkuruoti su mažesnes sąnaudas patiriančiais Azijos vežėjais. Toli ir pigiai skraidinti keleivius bandyta ir anksčiau, pradedant Freddie Lakeriu 8-ajame dešimtmetyje ir baigiant pastarojo meto Tony Fernandeso „Air Asia“. B. Kjosas pripažįsta, kad visi šie mėginimai baigėsi nesėkme, bet argumentuoja, kad tie verslininkai neturėjo „Boeing 787“ lėktuvų ir analogiškų tolimiems reisams skirtų „Airbus A350“ modelių, kurie gali pelningai skraidinti mažiau keleivių nei ankstesni orlaiviai.
Nuotykių svečiose šalyse norvegai ieškojo nuo vikingų laikų iki Roaldo Amundseno kelionių. Tačiau dabar jų valstybė įstrigusi Skandinavijoje, kuri pasižymi didelėmis sąnaudomis ir mokesčiais, kur profesinės sąjungos turi daug įtakos ir galioja griežti darbo įstatymai. NAS istoriją pasakojančios knygos „Rizikingas lošimas“ (nor. „Hoyt Spill“) autorius Jacobas Trumpy teigia, kad iki šiol B. Kjosas laikytas vietos didvyriu, bet pastaruoju metu ėmė elgtis nenorvegiškai: pradėjo reikalauti reformuoti darbo įstatymus, samdyti pigią darbo jėgą iš užsienio ir grasinti iškeldinti iš šalies dar daugiau lėktuvų.
Pagrindinė NAS darbuotojų profesinė sąjunga „Parat“ skundžiasi, kad net Norvegijos vidaus skrydžiams B. Kjosas samdo ispanų palydovus. Bendrovė neneigia priėmusi kelis tokius darbuotojus vasaros sezonui, kai išauga keleivių skaičius, ir tvirtina, kad užsieniečiams patinka norvegiškas atlyginimas ir kiti šios šalies pranašumai. Knygoje rašoma, kad per įtemptas derybas su profesinėmis sąjungomis praėjusiais metais B. Kjosas sviedė į sieną kėdę, bet įmonės vadovas tai neigia. Jis tvirtina manąs, kad jo santykiai su darbuotojais yra geri, bet, kovodamas su „Ryanair“ ir „easyJet“ ir siekdamas išsaugoti darbo vietas, jis pasirengęs paaukoti savo populiarumą.
Aviacijos bendrovių konsultavimo įmonės CAPA ataskaita rodo, kad vadovaujant B. Kjosui NAS rentabilumas išaugo. Dauguma bendrovės darbuotojų tebėra skandinavai, todėl vidutinės išlaidos atlyginimams beveik siekia atitinkamas SAS išlaidas. Tačiau kadangi NAS šiuos išteklius naudoja gerokai veiksmingiau, jų santykis su pajamomis panašesnis į „easyJet“, bet vis dar daug mažesnis nei „Ryanair“. Praėjusiais metais NAS pelnas sumokėjus mokesčius išaugo beveik keturis kartus – iki 207 mln. litų, bet įmonė vis dar gerokai atsilieka nuo „Ryanair“, kuri, tikėtina, uždirbo 1,7 mlrd. litų.
Taigi, dar laukia tolimas kelias. Tačiau galbūt B. Kjosas per daug skuba ir rizikuoja netekti savo mielo Richardo Bronsono tipo įvaizdžio ir tapti žiniasklaidos neapykantos objektu, kaip nutiko M. O’Leary? Toks pavojus yra, bet norvegų nuomonė apie verslininką gali pasitaisyti. Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad rudenį vyksiančiuose rinkimuose kairiųjų koalicijos vyriausybę pakeis laisvosios rinkos šalininkai.
P. Raschas-Olsenas mano, kad nuo 2006-ųjų Europos pigių skrydžių bendrovės kasmet gabeno 12 proc. daugiau keleivių, o tradiciniai vežėjai kasmet augo vos 2 proc. Pastaruoju metu „Air France-KLM“ ir IAG („British Airways“ ir „Iberios“ patronuojančioji įmonė) surėmė ietis su savo profesinėmis sąjungomis ir siekia plėsti pigių skrydžių padalinius. Balandžio 23 d. IAG pareiškė savo dalį ispanų pigių skrydžių bendrovėje „Vueling“ didinsianti nuo 45,9 iki 90,5 proc. Taip pat ji „Iberios“ pilotams pranešė apkarpysianti jų atlyginimus 18 proc., nes šie atmetė pasiūlymą sumažinti užmokestį 14 proc. Tačiau nepaisant šių pastangų, tikėtina, kad keltų, anglosaksų bei vikingų plėšikai ir toliau atiminės keleivius iš tradicinių vežėjų.
