Gegužės 1-ąją vos kelios dešimtys panevėžiečių dalyvavo iškilmingoje vėliavos pakėlimo ceremonijoje Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą devintųjų metinių proga. O ir iš tų pačių dauguma buvo atsitiktiniai, minutėlei prie Savivaldybės stabtelėję praeiviai.
Nei Gegužės 1-oji – Tarptautinė darbininkų diena, nei įstojimo į Europos Sąjungą sukaktis panevėžiečiams neatrodė esanti labai svarbi ir minėtina.
„Kur tie darbo žmonės? Svetimuose kraštuose arba darbo biržos slenksčius mina. Arba blaškosi slegiami skolų naštos Europos Sąjungos naujoviškai, iš skolintų, gyventi išmokyti. Nei viena, nei kita proga dabar jau nebe šventė“, – kalbėjo dvi panevėžietės pensininkės.
„Stoviu tuščioje aikštėje ir man gėda. Apie kokią šventę galima šnekėti, kai šalyje tūkstančiai bedarbių, kai viskas sujaukta, sugriauta “, – svarstė aikštėje sutiktas panevėžietis menininkas. Jo nuomonei pritarė ir kiti netoliese stovintys panevėžiečiai.
Baigus merui Vitalijui Satkevičiui kalbėti, pakilus vėliavai, nuaidėjus šautuvų salvėms, pasirodžius dailioms šokėjoms miesto centrinė aikštė vėl ištuštėjo. Daugelis taip ir nesuprato, kas čia buvo – šventė ar tik jos imitacija.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
