Pavasaris, kai gamtoje vyksta didžiuliai pasikeitimai, yra ypatingas metų laikas. Deja, nors gyvybės atgimimas turėtų džiuginti visus, gerą nuotaiką gali aptemdyti netikėtai suprastėjusi savijauta ir paūmėjusios lėtinės ligos. Tad kas gi gresia sveikatai ir kam reikia būti pasirengusiems?
Pavasarinė depresija
Apie ją kalbama dažnai ir noriai – juk ši bėda gerokai apkartina gyvenimą daugeliui žmonių. Kaip padėti sau? Galbūt suvalgyti gabalėlį torto? Taip, būtent torto. Net nepaisant to, kad jis laikomas kenksmingu sveikatai maistu, tiesiog nuodijančiu organizmą, didinančiu kūno svorį ir galinčiu prakiurdyti kraujagysles. Kita vertus, geriausia priemonė, gelbėjanti nuo depresijos, – angliavandenių ir riebalų turintys produktai. O kur jų galima rasti kartu ir dar tiek daug, ir dar kad būtų taip gardu? Žinoma, kad torte. Jį visai pagrįstai galima laikyti tinkamiausiu vaistu nuo pavasarinės depresijos. Smaguriai turėtų apsidžiaugti – juk jie dabar turės kuo pateisinti silpnybę saldumynams. Bet viso riebaus pyrago ar net didelio gabalo sušlemšti visai nereikia – atgauti gerai nuotaikai pakanka ir kelių kąsnių gardumyno.
Saulė
Ji pavasarį ypač pavojinga – šiuo metų laiku ultravioletiniai spinduliai labiausiai kenkia sveikatai. Todėl neverta laukti vasaros – būnant ne patalpoje reikia užsidėti saulės akinius, ir jie apsaugos akių tinklainę nuo žalingo spindulių poveikio.
Be to, nepatartina net ir ypač šiltomis dienomis mėgautis saulės voniomis – ne tik sendina odą, bet ir gali sukelti jos vėžį. Norintieji pasikaitinti paplūdimyje turėtų palaukti vasaros. Tada ultravioletiniai spinduliai padarys mažiau žalos, žinoma, jei jais nebus piktnaudžiaujama.
Nuovargis
Pagaliau atėjus ilgai lauktam pavasariui maždaug kas antras žmogus prisipažįsta, kad netikėtai suprastėjo savijauta: vargina mieguistumas, energijos stygius, dirglumas, skauda arba svaigsta galva. Pavasarinio nuovargio požymių paprastai nejaučia tik asmenys, visus metus atliekantys grūdinimosi procedūras, taip pat įpratę prie nuolatinio saikingo fizinio krūvio. Vis dėlto ir po žiemos besijaučiantys išsekę, ir atsparūs šiam sindromui žmonės neturėtų pavasarį imtis įgyvendinti didelių planų, tokių kaip būsto remontas, statyba ir kiti ištvermės reikalingi darbai.
Kraujo spaudimas
Dėl pavasarinio gamtos persitvarkymo ypač padažnėja atmosferos slėgio pokyčiai, o tai turi įtakos ir žmogaus organizmui – tai širdis ima daužytis kaip išgąsdinto zuikio, tai dėl padidėjusio kraujospūdžio galvą ima plėšti skausmas, lyg kas vinį kaltų. Taigi šiuo metų laiku ypač svarbu stebėti savo organizmo fizinius parametrus – dažniau pasitikrinti pulsą ir pasimatuoti kraujo spaudimą, kad prireikus būtų galima nedelsiant imtis priemonių.
Hormonai
Saulei vis dažniau ir kaitriau nušvintant organizme prasideda tikras hormonų siautulys. Dienos ilgėja, daugiau signalų iš nervų galūnių pasiekia smegenis, o jos duoda nurodymą endokrininėms liaukoms darbuotis intensyviau. Pavasarį tai reikia turėti omenyje ir atsiradus nemaloniems pojūčiams kreiptis į gydytoją, kad nustatytų, ar nesutriko hormonų pusiausvyra.
Infekcinės ligos
Šylant orui atkunta daugybė infekcinių ligų sukėlėjų – prasideda jų didžiausio aktyvumo laikotarpis. Itin didelis pavojus slypi purve ir šiukšlėse, kurios išlenda į dienos šviesą nutirpus sniegui, – jose kenksmingų bakterijų knibžda aibės, o papūtus vėjui įvairių ligų, net tokių sunkių kaip tuberkuliozė, užkratas kartu su dulkėmis pasklinda ore. Todėl labai svarbu, kad miesto tvarkymo tarnybos nedelstų atlikti savo pareigas, o žmonės būtų sąmoningi ir apsišvarintų savo namų aplinką – ne vien dėl grožio, bet ir sveikatos sumetimais. O pavasario audros ir lietūs – ne tik artėjančios vasaros pranašai, bet ir gamtos sanitarai, nuplaunantys nuo gatvių didžiąja dalį nešvarumų, kartu – ir ligų sukėlėjų.
Vanduo
Infekcija plinta ir per gruntinį vandenį, o pavasario potvyniai – tokia galinga jėga, kad apsaugoti nuo jos vandentiekio vamzdžius, ypač jei jie aprūdiję, ne visada pavyksta, ir užkratas patenka į geriamąjį vandenį. Dar atsargesni turėtų būti kaimų gyventojai ir į sodą nuvykę miestiečiai, besinaudojantys šuliniais. Siekiant nesusirgti vandenį, jei kyla bent menkiausių abejonių dėl jo kokybės, prieš vartojimą būtina virinti.
Ligų paūmėjimas
Ne paslaptis, kad pavasarį dažniausiai paūmėja lėtinės ligos. Bet kai kurie sveikatos sutrikimai, tokie kaip gastritas bei skrandžio opaligė, neretai pirmąkart užklumpa taip pat baigusis žiemai. Tai reikia prisiminti ir vos atsiradus neįprastiems nemaloniems pojūčiams, susijusiems su virškinimo sistema, nedelsiant kreiptis į gydytoją, kad liga netaptų lėtinė.
Persišaldymas
Turbūt apmaudžiausia, kai peršalimo ligomis tenka sirgti pavasarį: gripo viruso viešpatavimo laikas pagaliau baigėsi, o šaltajam metų laikui būdingi negalavimai verčia tūnoti namuose ir vartoti vaistus. Bet kaltinti negalima nieko kito, tik savo neapdairumą: galbūt per anksti sudėti į spintą šiltesni drabužiai, o gal visą dieną teko praleisti apsiavus sudrėkusia avalyne.
Pakankama priežastis susirgti yra ir pasėdėjimas ant šalto suoliuko kur nors parke.
Sodas
Darbai savo žemės sklype – ne tik atgaiva sielai gamtoje, bet ir didžiulė rizika sunegaluoti. Radikulito, strėnų gėlos, traumų ir raumenų skausmų atvejų vos prasidėjus darbymečiui soduose pasitaiko gerokai daugiau negu bet kuriuo kitu laiku. Į medikus kreiptis arba patiems naminėmis priemonėmis malšinti skausmų nereikėtų, jei laiku būtų prisiminta auksinė taisyklė: prieš didesnį fizinį krūvį raumenis būtina paruošti. Nemalonių pojūčių išvengti ir numatytus darbus laiku atlikti pavyksta tik tiems sodininkams, kurie dar neprasidėjus žemės darbų sezonui jam ima ruoštis mankštindami raumenis – atlikdami nesudėtingus pratimus.
Parengė A. Gotautaitė
