Panevėžio apskrities komisariatuose trūksta daugiau kaip šimto pareigūnų, tačiau jau keleri metai Panevėžio mieste registruojama daug mažiau įvairių nusikalstamų veikų negu kituose didžiuosiuose miestuose. Nusikalstamumo tendencijos mieste ir rajone šiek tiek skiriasi, bet saugi aplinka labai priklauso ir nuo aktyvių bendruomenių.
Nusikalstamumo tendencijos
Verslininkai, ieškantys saugios vietos, kur pradėti savo verslą, ar ramaus kampelio gyventi besidairantys gyventojai nuo šiol gali pasinaudoti Informatikos ir ryšių departamento sudarytu interaktyviuoju Lietuvos nusikalstamumo žemėlapiu. Jame sužymėti visuose Lietuvos miestuose, miesteliuose ir gyvenvietėse užfiksuoti nusikaltimai – pradedant sukčiavimais, vagystėmis, turto prievartavimais, baigiant plėšimais ir žmogžudystėmis.
Panevėžys, kažkada vadintas lietuviškąja Čikaga, lyginant su kitais didžiaisiais Lietuvos miestais, yra gana saugus: pernai mieste prie Nevėžio, Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, buvo registruotos 4387 nusikalstamos veikos, Šiauliuose per tą patį laikotarpį – 7209, o Marijampolėje – 4951-a.
Panevėžio mieste, kaip ir rajone, pernai daugiausia gauta pranešimų apie smurtinius nusikaltimus, vagystes iš gyvenamųjų patalpų ir negyvenamų sodybų, automobilių, taip pat degalų vagystes. Vis dar daugėja smurto artimoje aplinkoje. Nusikalstamų veikų, tenkančių 100 tūkstančiui gyventojų, rajone registruojama beveik šimtu mažiau: Panevėžyje – 717,2, rajone – 619,3 nusikalstama veika. Teigiamais pokyčiais galima laikyti, kad ir mieste, ir rajone sumažėjo sunkių ir labai sunkių nusikaltimų ir dauguma buvo ištirti.
Kaip teigė Panevėžio rajono policijos komisariato viršininkas Darius Pliavga, nusikaltimų pobūdis mieste ir kaime mažai kuo skiriasi. Vyrauja vagystės ir smurtas artimoje aplinkoje.
Mieste truputį daugiau fiksuojama su informacinėmis technologijomis ir narkotinėmis medžiagomis susijusių nusikalstamų veikų.
Nusikaltimų pobūdis priklauso ir nuo to, ar tai priemiestinė gyvenvietė, ar toliau nuo miesto nutolę kaimai.
„Daugiau nusikaltimų yra fiksuojama priemiestinėse gyvenvietėse, kur daugiau žmonių, ar gyvenvietėse, esančiose arti pagrindinių kelių. Ir mieste, ir rajone daugiausia fiksuojama vagysčių, bet rajone jos yra specifinės – pavyzdžiui, ilgapirščiai iš ūkininkų vagia brangius žemės ūkio technikos aparatus, traktoriaus variklius ar kurą tiesiai iš bako, pasitaiko ir gyvulių vagysčių.
Pastaruoju metu daugėja telefoninių ir internetinių sukčių“, – „Sekundei“ teigė D. Pliavga.
Smurtauja ir dailioji lytis
Smurto artimoje aplinkoje įstatymas įsigaliojo daugiau kaip prieš metus, tačiau smurto šeimose atvejų nemažėja. Per tris šių metų mėnesius Panevėžio apskrityje užregistruoti 244 pranešimai dėl smurto. Nuo smurtautojų rankos nukentėjo 150 moterų, 16 vaikų ir 15 vyrų. Sulaikyti 145 įtariamieji vyrai ir septynios dailiosios lyties atstovės.
Pasak D. Pliavgos, kiekvienas atvejis kitoks, tačiau maždaug 70 proc. visų muštynių palydovas – alkoholis. Dažnai pasitaiko, kad neblaivūs būna ir policijos pareigūnus iškvietęs asmuo, ir smurtautojas. O kartais sunku nustatyti, kas yra smurtautojas, o kas auka.
Smurto artimoje aplinkoje itin padaugėja tą savaitę, kai mokamos pašalpos, todėl seniūnų prašoma, kad linkusiesiems piktnaudžiauti alkoholiu pašalpos būtų pervedamos į parduotuvę ir už jas nebūtų galima įsigyti alkoholio.
„Mūsų tikslas smurto šeimoje atveju – bent kuriam laikui ištraukti smurtautoją iš jo gyvenamosios aplinkos. Nors daugelis gyventojų jau žino, kad smurtautojas, nepriklausomai nuo to, ar kita pusė rašo pareiškimą, yra kuriam laikui uždaromas į areštinę, smurto artimoje aplinkoje atvejų nemažėja. Gal reikia dar bent metų, kol pradės mažėti“, – mano D. Pliavga.
Jo teigimu, kriminogeninė situacija turėtų gerokai pasikeisti pradėjus dirbti bendruomenės pareigūnams. Šiaulių ir Molėtų rajonų policijos komisariatų patirtis parodė, kad tokia pareigybė – itin reikalinga kuriant saugią aplinką.
Pradės dirbti
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Prevencijos poskyrio viršininkė Danguolė Žiaugrienė teigė, kad projektas dėl bendruomenės pareigūnų jau parengtas, numatyti ir darbuotojai, kurie galėtų atlikti tokį darbą, trūksta tik palaiminimo „iš viršaus“.
Nuo apylinkės inspektorių bendruomenės pareigūnai skirsis tuo, kad jie vykdys tik funkcijas, susijusias su prevenciniu darbu kuriant saugią aplinką.
Šiaulių ir Molėtų rajonų komisariatuose vykęs eksperimentas prevencijos padalinio pareigūnų funkcijas padalyti į dvi dalis pasiteisino, todėl netrukus bendruomenės pareigūnai turėtų pradėti dirbti visoje Lietuvoje.
Jie tiesiogiai bendraus su gyventojais, nevyriausybinėmis organizacijomis, skatins bendruomenės narius jungtis į saugios kaimynystės grupes, ragins tapti policijos rėmėjais, vykdys įvairias prevencijos priemones.
„Bendruomenių pareigūnai skatins žmones prisidėti prie saugios aplinkos kūrimo savo gyvenamojoje vietovėje. Ir dabar tęsiamos ir plėtojamos įvairios prevencinės programos ir priemonės, tačiau pradėjus dirbti bendruomenės pareigūnams, prevencijai būtų skiriama dar daugiau dėmesio“, – aiškino D. Žiaugrienė.
Šiuo metu policijos inspektoriams per įvairius renginius, miesto šventes, taip pat lankant socialinės rizikos šeimas, per reidus ieškant aguonų augintojų ar brakonierių talkina policijos rėmėjai. Iš viso Panevėžio apskrityje pernai buvo 410 policijos rėmėjų. Tačiau panevėžiečiai gerokai nusileidžia rokiškėnams. Praėjusiais metais Panevėžyje buvo 52 policijos rėmėjai, o Rokiškyje – net 134.
Pasak D. Žiaugrienės, Rokiškyje labai aktyvi Šaulių sąjunga, kuri ir sudaro policijos rėmėjų branduolį.
„Pernai apskrityje policijos rėmėjai visuomenės labui dirbo 2450 valandų. Anksčiau į policijos rėmėjus priimdavome visus norinčiuosius, tačiau kai kurie jų taip nė karto ir nepasirodydavo, todėl įvedėme mokymus ir egzaminą. Pastebime, kad policijos rėmėjais nori tapti vis jaunesni žmonės, ypač merginos“, – pastebi D. Žiaugrienė.
Panevėžys išsiskiria tuo, kad čia veikia net 55 jaunieji policijos rėmėjai. Talkinantys policijos pareigūnams jaunuoliai yra skatinami vasaros stovyklomis ir turi puikią progą susipažinti su policininko darbo subtilybėmis iš vidaus. D. Žiaugrienės teigimu, tokie jaunuoliai, rinkdamiesi policininko specialybę, yra labai motyvuoti ir yra įgiję tam tikros patirties.
Svarbu įtraukti jaunimą
Kaip „Sekundei“ teigė Viešosios policijos Prevencijos poskyrio viršininkė Danguolė Žiaugrienė, saugią aplinką padeda kurti ir tokios prevencinės programos kaip „Saugi kaimynystė“ ir „Saugi aplinka“. Jau dešimtmetį gyvuojančios programos „Saugi kaimynystė“ lyderiai – Panevėžio miestas ir rajonas. Mieste tokių bendrijų 38, o rajone – net 48. Nors iš pradžių buvo kviečiamos tik gyvenamųjų namų bendrijos, tačiau nuo šių metų į šią programą gali įsitraukti ir sodų bei garažų bendrijos.
„Miestas ir rajonas – apskrities lyderiai. Turime labai aktyvias seniūnijas, bendruomenes, todėl mums belieka tik jų veiklą nukreipti tinkama linkme, informuoti ir paskatinti“, – sakė D. Žiaugrienė.
Jos teigimu, labai svarbu, kad gyventojai neliktų abejingi nusikaltimams ir praneštų apie nerimą keliančias jaunuolių susibūrimo vietas, svetimus automobilius ar žmones, įtartinai besibūriuojančius prie namų. Tam yra įsteigtas ir anoniminis pasitikėjimo telefonas.
Pasak D. Žiaugrienės, visuomenės indėlis kuriant saugią aplinką – didžiulis. Senyvo amžiaus gyventojai dažnai ant jaunuolių pyksta, kad šie iki vėlaus vakaro bumbsi kamuoliais lauke ar namo rūsyje įsirengtose salėse, juos veja iš kiemų.
„Vaikams yra daug saugiau būti prie namų. Svarbu, kad jų tėvai kontroliuotų, ar jie žaidžia krepšinį, ar tik dangstydamiesi juo vartoja svaigalus. Jaunimas buriasi į grupuotes tada, kai jie lieka atstumti ir tarsi keršija suaugusiesiems“, – mano D. Žiaugrienė.
Rezultatai – po dešimtmečio
Suaugusieji turėtų prisiimti didžiausią atsakomybę dėl vaikų auklėjimo ir nukreipti juos tinkama linkme, o ne keiksnoti, koks blogas jaunimas. Juk vaikai tikrai negertų ir nerūkytų, jeigu šių prekių nenupirktų suaugusieji. Ir nevogtų, jeigu tų vogtų daiktų nesupirktų suaugusieji.
„Sakoma, lenk medį, kol jaunas, todėl svarbu, kad suaugę žmonės laiku pastebėtų jauno žmogaus klaidas ir jas ištaisytų bei patys rodytų pavyzdį. Jeigu į talką pasiimtų ir vaikus, jiems tikrai nekiltų noras šiukšlinti savo kiemo, bet kai žino, kad visa tai sutvarkys suaugusieji, ir šiukšlina“, – kalbėjo D. Žiaugrienė.
Prevencijos poskyrio viršininkės teigimu, jau darželinukams yra parengta įvairių prevencijos priemonių. Nors apie saugią aplinką jiems nuolat pasakoja tėvai ir pedagogai, tačiau visiškai kitaip jie priima informaciją, kai ją pateikia policijos pareigūnas ir jo draugas šunelis Amsis. Vyresni moksleiviai itin aktyviai dalyvauja teisinių žinių konkurse „Temidė“. Praktika parodė, kad jaunimas neišmano įstatymų ir kokia atsakomybė grėstų už vieną ar kitą pažeidimą. Tačiau, anot D. Žiaugrienės, kai jaunuoliai patys kuria situacijas, daug geriau perpranta įstatymus ir pasekmes.
„Labai ryški tendencija yra ta, kad daugiausia nusikalsta 16–18 metų jaunuoliai, kai mokslas yra nebeprivalomas. Prevencijos poveikio rezultatai pradeda ryškėti tik po dešimties metų. Per penkerius metus Panevėžyje nepilnamečių padarytų nusikalstamų veikų sumažėjo nuo 178 iki 116. Šis mažėjimas rodo, kad prevencija tikrai turi poveikį“, – akcentavo D. Žiaugrienė.
Lina DRANSEIKAITĖ
