Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP), palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, padidėjo 3,4 proc. Tai šiek tiek lėtesnė ekonomikos plėtra nei paskutinįjį praėjusiųjų metų ketvirtį, kuomet BVP didėjo 4,1 proc., tačiau dauguma veiksnių rodo, kad šis augimo sulėtėjimas yra laikinas ir BVP šiemet augs sparčiau nei pernai, teigia “Swedbank” vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
“Tikėtina, kad metų pradžioje ekonomikos augimą slopino užsitęsusi žiema, turėjusi neigiamos įtakos statybų sektoriui bei gyventojų vartojimui. Tačiau sausio ir vasario mėnesiais vos augusi mažmeninė prekyba kovą šoktelėjo ir buvo 4,6 proc. didesnė nei prieš metus. Mažmeninės prekybos maisto produktais metinis augimas siekė net 8,7 proc.”, – teigia jis.
Ekonomisto teigimu, apie stiprėsiančią vidaus paklausą signalizuoja ir gyventojų pasitikėjimo rodiklis, kuris pastaruosius du mėnesius išlieka aukščiausiame lygyje per paskutinius penkerius metus.
Tokias tendencijas bent iš dalies galėjo lemti didesnis minimalus mėnesinis atlyginimas, kuris gyventojų pinigines pasiekė tik vasario mėnesį. Be to, per pastarąjį pusmetį dėl palankių tendencijų žaliavų rinkose vartotojų kainų indeksas visai nedidėjo. Nepaisant sulėtėjusio nedarbo mažėjimo, darbo rinkoje išlieka teigiamos tendencijos – kovo mėnesį darbo biržoje buvo užregistruota 22 tūkst. laisvų darbo vietų -14 proc. daugiau nei prieš metus.
Pirmąjį šių metų ketvirtį pramonės augimas siekė 6,3 proc. ir buvo beveik dvigubai spartesnis nei pernai. Vyraujančias teigiamas tendencijas ir Lietuvos įmonių konkurencingumą tarptautinėse rinkose išryškina ir nuo metų pradžios nuolat gerėjęs pramonės pasitikėjimo rodiklis, tvirtina N. Mačiulis.
“Kaip ir pernai, euro zonos skolų krizė šiemet vis dar slopins Lietuvos ekonomikos augimą. Gilesnės krizės Europoje ir kituose pasaulio regionuose galimybė išlieka, tačiau pastaruoju metu centrinių bankų vykdyta monetarinė politika sugrąžino investuotojų pasitikėjimą net labiausiai pažeistomis didžiosiomis euro zonos valstybėmis – Italijos ir Ispanijos skolinimosi kaina nukrito iki žemiausio lygio nuo 2010 m. Tai reiškia, kad bendros pinigų sąjungos skilimo tikimybė yra gana maža, o įmonės matys vis mažiau priežasčių, dėl kurių galėtų atidėti investicijas”, – prognozavo ekonomistas.
Jo manymu, Vyriausybė turi daug galimybių suteikti teigiamo impulso Lietuvos ekonomikos augimui. Tik viena iš daugelio jų – pertvarkos mokesčių sistemoje.
“Bazinės senatvės pensijos perkėlimas iš “Sodros” į valstybės biudžetą ir dėl to atsirandanti galimybė sumažinti darbuotojų įmokas “Sodrai”, reikšmingai padidintas neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) bei efektyvesnis viešųjų išteklių valdymas gali ne tik padidinti vidaus paklausą bei kilstelti įmonių ir gyventojų lūkesčius, bet ir paskatinti užsienio investicijas”, – mano N. Mačiulis.
