Kiprą ir jo bankus ištikusi krizė paskatins investuotojus atsigręžti į nekilnojamąjį turtą. Galbūt – ir į lietuvišką.
Pastarojo meto įvykiai Kipre neabejotinai kirto per investuotojų pasitikėjimą bankais. Tie, kurie spėjo iš salos pasitraukti laiku arba turi laisvų pinigų, dabar jiems ieško saugių užutėkių. Vėliau to paties dairysis ir laimingieji, atgavę Kipro bankuose įstrigusias lėšas ar jų dalį.
Kipro centrinis bankas yra skelbęs, kad vien vasarį šalies bankuose laikomų indėlių suma sumenko maždaug 1 mlrd. eurų, iki 67,5 mlrd. eurų. Galima numanyti, kad kovą, prieš laikinai uždarant bankus, pinigų pervedimai dar labiau suaktyvėjo.
Dabar patikimos vietos savo pinigams ieškantys investuotojai dėl psichologinių priežasčių veikiausiai nepuls jų patikėti kitiems bankams. Jie rinksis iš daugybės alternatyvų. Viena jų – nekilnojamasis turtas (NT), pamažu vėl atgaunantis patrauklumą. Nors Europos NT rinkoje konkurencija didelė, gyventojų iš Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) akį jau kurį laiką traukia Latvija. Jie galėtų atsigręžti ir į Lietuvą, o viskas priklausys nuo pardavėjų įdirbio.
Du investuotojų tipai
Galima išskirti du NT pirkėjų iš NVS šalių tipus. Pirmasis – privatūs asmenys, turintys 1–2 mln. eurų lėšų ir ieškantys patikimo būdo joms įdarbinti. Tokie pirkėjai mielai renkasi prabangius butus miestų centre. Mindaugas Kulbokas, „Newsec / Re&Solution“ Tyrimų ir analizės paslaugų grupės vadovas, teigė, kad tokie investuotojai šiuo metu siaučia Rygoje. Į Latviją juos vilioja įstatymo numatyta galimybė investavus daugiau kaip 150 tūkst. eurų sau ir savo šeimai gauti teisę gyventi Šengeno erdvėje. „Newsec / Re&Solution“ duomenimis, pernai sandorių šiame sektoriuje padaugėjo beveik 30 proc., o kainos ūgtelėjo apie 25 proc.
Kitas investuotojų tipas – įvairios įmonės, turinčios sąskaitų nebūtinai Rusijos ar kitos NVS šalies bankuose. Šios bendrovės nori įdarbinti lėšas, likusias nuo investicijų į savo verslą, ir reikalauja grąžą generuojančių objektų.
„Privatūs asmenys yra emocionalūs, impulsyvūs, pasiduoda „pakuotės“ efektui: gražu, gera vieta, tinkama kaina. Jie gali paprašyti informacijos ir dingti, po kelių mėnesių grįžti, per dieną priimti sprendimą ir nupirkti. Instituciniai investuotojai yra racionalūs. Jie, kaip ir bet kuris vakarietiškas fondas, skaičiuoja, per kiek laiko grįš investicijos, laikosi visų procedūrų, tikrina techninę turto būklę“, – sakė M. Kulbokas.
Tiesa, privatūs pirkėjai iš NVS išsiskiria ir tuo, kad už įsigyjamą NT, priešingai nei investuotojai iš Skandinavijos šalių, gali atsiskaityti grynaisiais.
Išanalizavus įvykusius sandorius galima daryti išvadą, kad NVS šalių įmonės pinigus Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, investuoja ne tiesiogiai, o per turto valdymo fondus.
Pavyzdžiui, investicijų bendrovė „BPT Asset Management“ Vilniuje, A. Goštauto g. 40, įsikūrusį verslo centrą neseniai pardavė privačiam investuotojui iš Rusijos. O NT fondas „BPT Secura A/S“ už neskelbiamą sumą neskelbiamam pirkėjui pardavė Žarijų logistikos centrą Vilniuje. Šis pirkėjas taip pat greičiausiai yra iš Rusijos.
Pamiršta „apsinuodijimą“
„Newsec / Re&Solution“ duomenimis, iš Rusijos į Baltijos šalių NT rinką nuo 2011 m. pritrauktos investicijos sudaro 12 proc. visų investicijų į NT. „Pasakyti, kad jie dominuoja, kol kas negalima. Sunku prognozuoti, kokia padėtis susiklostys po Kipro įvykių, bet manau, kad investicijų iš Rusijos dalis turėtų padidėti maždaug dvigubai“, – prognozavo M. Kulbokas.
Marius Čiulada, NT bendrovės „Ober-Haus“ Senamiesčio skyriaus vadovas, svarstė, kad investuotojams iš Rusijos ir kitų NVS šalių Lietuvos NT rinka patraukli ne mažiau nei Latvijos. Mat mūsų šalyje NT turintys užsieniečiai taip pat gali kreiptis dėl Šengeno vizos, galiojančios iki vienų metų, išdavimo.
„Be to, jiems tai yra priimtina, aiškiai suvokiama ir prognozuojama rinka. Kainos, palyginti su piko laikotarpiu, nusiritusios apie 40 proc. Natūralu, kad ekonomikai atsigaunant yra potencialas kainoms augti. O jei dar kur nors horizonte šmėžuoja euras… Garsiai apie tai mažai kas šneka, bet patyliukais daug kas tikisi, kad kainos galėtų augti mažiausiai dešimtadaliu“, – dėstė M. Čiulada.
Vis dėlto jis pabrėžė, kad NT yra inertiška rinka, galinti ilgą laiką po truputį ir kristi, ir kilti. Tai esą sprendimas mėgstantiems labiau prognozuojamą ir konservatyvų investavimą.
„Per krizę visi buvo „apsinuodiję“ NT, daugelis investuotojų kurį laiką nenorėjo prisiminti patirtų praradimų. Dabar vėl atsigręžiama tiek į plytas, tiek į žemę. Vėl grįžtama prie minties, kad 4–5 proc. gana prognozuojama ir stabili grąža nėra blogai“, – sakė „Ober-Haus“ atstovas.
Tiek privatiems, tiek instituciniams investuotojams dairantis į NT rinką, netrukus gali ateiti tinkamas metas bankams ir jų antrinėms įmonėms parduoti sunkmečiu už skolas perimtą turtą.
„Suaktyvėjo bankai ir bankų antrinės įmonės. „Litectus“ (SEB banko įkurta NT bendrovė – aut. past.) sako, kad eis į rinką. Negalima atmesti „Snoro“ ir Ūkio banko turtų pasirodymo. Dabar yra geras laikas rinkai parodyti turimus objektus“, – apie tai, kad pardavėjai, norėdami pritraukti investuotojų, turėtų tam ruoštis, kalbėjo M. Kulbokas.
Yra kitų variantų
Tačiau „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, kalbėdamas apie galimybių ieškančių kaimynų iš Rytų viliones, buvo nusiteikęs gana skeptiškai. Labiau esą tikėtini pavieniai sandoriai prekybinės ar komercinės paskirties NT rinkoje, o ne masinis užsieniečių susidomėjimas gyvenamosios paskirties būstu. N. Mačiulis priminė Latvijos išimtį, tačiau abejojo, ar įvykiai Kipre galėtų pakeisti šią tendenciją.
„Juolab kad galimybę įsigijusiems NT gyventi šalyje dabar suteikia ir Ispanija, daugeliu aspektų patrauklesnė šalis „prieglobsčio“ ieškantiems kaimynams iš Rytų“, – sakė ekonomistas.
Giedrė Gečiauskienė, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė, taip pat pabrėžė, kad Baltijos šalys ir jų NT nėra vienintelis pasirinkimas iš Kipro bėgantiems investuotojams: „Bet kuris aktyvus investuotojas vertina labai daug galimybių. Suabejočiau, ar didelė grupė investuotojų turėtų pulti į Baltijos šalis ir čia pirkti NT. Alternatyvų yra gerokai daugiau.“
Pašnekovė aiškino, kad investuotojai pagal savo apetitą renkasi iš daugybės turto klasių: skirtingų šalių, įvairių įmonių, įvairaus rizikingumo ir trukmės akcijų bei obligacijų. Visuomet yra galimybė padėti indėlį į kitą banką. Ši greičiausiai nesuvilios dalies Kipre nukentėjusių investuotojų, tačiau kitai daliai indėlis, pavyzdžiui, saugiame Šveicarijos banke už mažas palūkanas, gali būti priimtinas variantas.
Taip pat visada galima investuoti į verslo plėtrą. „Vidutinė siekiama investicijos į verslą grąža yra 5–7 proc., o kai kuriose šalyse – ir 10 proc. per metus. Tai gana nemažai“, – skaičiavo G. Gečiauskienė.
Tačiau investuotojai turimas lėšas dažniausiai investuoja keliais skirtingais būdais. Tai reiškia, kad namų darbus atlikę NT pardavėjai iš tiesų galėtų privilioti pirkėjų ir taip bent kiek pagyvinti rinką.
Iš Kipro atitrauktos ir Lietuvoje investuotos lėšos žalos ekonomikai nepadarytų. „Jeigu pinigų kilmė yra patvirtinta ir jie yra „švarūs“, be jokios abejonės, tai būtų labai geras srautas. Taip suaktyvėtų rinka, kad ir kokia ji būtų, ar finansų, ar NT“, – dėstė „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento vadovė.
Įstrigo ilgam
Tiek G. Gečiauskienė, tiek N. Mačiulis pabrėžė, kad kol kas neverta svajoti apie Lietuvą ir kitas šalis užplūsiančias lėšas, kurias investuotojai atsiims iš Kipro bankų.
„Kipre šiuo metu taikoma griežta kapitalo srautų kontrolė – indėlininkai gali iš šalies išvežti tik kelis tūkstančius eurų per mėnesį. 2008 m. bankų krizę Islandijoje sukėlė panašios priežastys kaip ir Kipre. Islandijos indėlininkai, praėjus penkeriems metams, vis dar negali laisvai naudotis savo lėšomis“, – dėstė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
G. Gečiauskienė prognozavo, kad restruktūrizuojamuose ar bankrutuojančiuose Kipro bankuose laikomi pinigai ten gali užsibūti ne vienus metus. Taip pat ji paminėjo Lietuvoje žlugusio „Snoro“ banko pavyzdį – kreditoriai iki šiol laukia, nes tebevyksta teismai: „Indėlininkams, turėjusiems draudžiamą sumą viršijančias sumas (didesnes nei 100 tūkst. eurų – aut. past.), teks laukti ilgai.“
Ispanijoje – būsto išpardavimas
Būsto kainos Ispanijoje, palyginti su prieškriziniu laikotarpiu, sumenko apie 30 proc. Tačiau kai kuriuose šalies regionuose jos sumažėjusios net 40–50 proc. Ispanijos NT skelbimų portalas fotocasa.es skelbė, kad šių metų sausį kainų smukimas stabtelėjo. Tačiau reitingų agentūra „Fitch“ prieš kurį laiką prognozavo, kad būsto kainos Ispanijoje šiemet nukris dar 15 proc.
Per dešimtmetį iki 2007 m. NT kainos Ispanijoje išaugo dvigubai. Tuomet šioje šalyje per metus buvo pastatoma daugiau namų nei Vokietijoje ir Prancūzijoje kartu sudėjus. Tačiau sprogęs NT kainų burbulas ne tik nutrynė kelerių metų ekonomikos augimą, sumažino NT kainas, bet ir paliko bankams trilijonų eurų vertės blogųjų paskolų.
Madrido ekonomikos studijų centro direktorius Pascualis Fernándezas teigė, kad Ispanija sprogusio NT burbulo padarinius vis dar jaučia. Iš kitos pusės, NT kainos šalyje yra pasiekusios istorines žemumas, todėl, įvertinus itin žemą pinigų kainą, tai tampa svarstytina investicija tiems, kas gali palaukti penkerius metus. Esą kainos anksčiau ar vėliau turėtų atsitiesti, tad kantriausieji išloš. Jis taip pat pridūrė, kad NT Ispanijoje šiuo metu domisi tiek nuo krizės nenukentėję vietos gyventojai, tiek užsieniečiai, tarp jų – ir rusai.
Bankai, iš gyventojų ir įmonių perėmę nemažai NT, sukūrė specialias interneto svetaines (daugiausia – anglų kalba) ir jose tą turtą pardavinėja. Pavyzdžiui, už 77 kv. metrų ploto butą Malagoje, kuriame yra trys miegamieji, bankas „Santander“ svetainėje
altamirasantander.com prašo 52 tūkst. eurų (maždaug 179,5 tūkst. litų).
