Pastaruoju metu viešojoje erdvėje ypač aktyviai gvildenant „Žalgirio“ krepšinio klubo problemas buvo girdima įvairių nuomonių ne tik apie patį klubą, bet ir apie Kauno areną. Vienas žymus žmogus yra paminėjęs, kad klubas be arenos nevertingas arba kad klubo veiklos pagrindas yra arena.
Galima tik sutikti su tokia nuomone ir plačiau panagrinėti pasaulyje egzistuojančius sporto arenų valdymo būdus bei modelius.
Sporto arenos kaip savivaldos turto valdymas. Toks sporto arenų valdymo modelis plačiausiai naudojamas Europoje, taip pat, nors ir rečiau, JAV.
Savivalda palankiausiomis sau sąlygomis suteikia privačiai bendrovei teisę investuoti į viešosios infrastruktūros objektą, jį valdyti. Galimi dažniausiai keli tokio modelio variantai.
Pirmas, „pastatyk, turėk, valdyk, perduok“ (Build-own-operate-transfer). Bendrovė stato sporto areną, ją valdo nuosavybės teise, gauna veiklos pajamas ir koncesijai pasibaigus perleidžia statinį savivaldai. Ši įmonei moka už sporto objekto išlaikymą.
30 metų rungtyniavo Baltimorėje, tačiau Indianapoliui sutikus savo lėšomis pastatyti stadioną „Lucas Oil“ už 1,9 mlrd. litų, Baltimorės „Colts“ tapo Indianapolio „Colts“.
Antras, „pastatyk, valdyk, perduok“ (Build-operate-transfer). Privati bendrovė stato areną ar kitą visuomenei reikalingą pastatą, perduoda jo nuosavybės teisę valdžios atstovams, tačiau įmonei suteikiama koncesija valdyti statinį, gauti veiklos pajamas.
Pasibaigus koncesijai sporto objektas valdymo teise priklauso savivaldai ar kitai valdžios įstaigai. Toks modelis pritaikytas Kauno arenai. Galimi ir kiti sporto arenų valdymo modeliai.
Kodėl sporto klubui patrauklu vienaip ar kitaip prisidėti prie arenų valdymo, o ne tiesiog būti vienu iš sporto komplekso klientų, nuomotis areną rungtynėms, gauti dalį pajamų už parduotus bilietus? Pirmiausia, valdydamas kompleksą sporto klubas gali pritraukti papildomų rėmėjų lėšų ir investicijų, gauti pajamų rengdamas kitus sporto bei pramogų renginius. Pajamos iš arenos veiklos papildo sporto klubo biudžetą. Savivaldos dalyvavimas sporto klubo veikloje taip pat reikšmingas, nes mokėdama koncesijos mokestį arenos valdytojui, kuris yra sporto klubas, prisideda prie sporto klubo rėmimo.
Yra ir kitų arenų valdymo būdų, o vienas labiausiai paplitusių vadinamas amerikietiškuoju modeliu. Jis populiarus JAV, taip pat būdingas stipriausiems Didžiosios Britanijos ir Vokietijos futbolo klubams. Šio modelio esmė – patys sporto klubai statosi arenas tam tikruose miestuose, nuomoja patalpas, organizuoja renginius, o miesto valdžia papildomai moka sporto arenos valdytojui už sporto klubo atėjimą į miestą ir už jo veiklą mieste.
Tačiau toks veiklos modelis pasiteisina tik stipriose rinkose, kur veikia finansiškai stiprūs ir stabilūs sporto klubai, yra reguliarios investicijos į juos. Tik tuomet sporto klubai gali diktuoti sąlygas savivaldos organams.
Tokios situacijos pavyzdys buvo amerikietiškojo futbolo klubas Indianapolio „Colts“. Jis 30 metų rungtyniavo Baltimorėje, tačiau Indianapoliui sutikus savo lėšomis pastatyti stadioną „Lucas Oil“ už 1,9 mlrd. litų Baltimorės „Colts“ tapo Indianapolio „Colts“.
JAV apstu pavyzdžių, kai ir patys sporto klubai statosi arenas savivaldos skirtuose žemės sklypuose. Savivalda suinteresuota stipraus sporto klubo teikiamomis pajamomis miesto ar regiono biudžetui, naujų darbo vietų steigimu, dėl to ir pasiteisina toks modelis.
Kaip sporto kompleksus reikėtų valdyti Lietuvoje? Kadangi tam tikras daugiafunkces arenas jau turi kiekvienas didesnis Lietuvos miestas (išskyrus Marijampolę), vietos savivaldai su privačiomis iniciatyvomis reikėtų rasti būdų sporto kompleksams atnaujinti. Tai prisidėtų prie miestų kultūrinio gyvenimo plėtros, padėtų pritraukti verslininkų, taip pat stiprinti klubų sporto bazę.
Lietuvoje tiktų Kauno arenai jau taikomas modelis, t. y. sporto arenos valdymas, bet ne nuosavybės teisė, ir koncesijos mokestis iš savivaldos.
Abejotina, ar Lietuvoje galėtų prigyti amerikietiškasis modelis, nes nėra stiprių sporto klubų, kurie patys pajėgtų pasistatyti didžiulius sporto infrastruktūros objektus ir juos valdyti. Bet kokiu atveju savivaldos ar kitų valdžios atstovų bendradarbiavimas su privačiuoju sektoriumi užtikrina darnią sporto sistemos plėtrą, kurios reikia tiek privačiajam, tiek viešajam sektoriui.
