Pastaruoju metu aktualiausias politinių diskusijų objektas Jungtinėje Karalystėje – imigracijos kontrolė. Atvykėlių skaičiumi ES pirmaujanti šalis nuogąstauja dėl galimos masinės darbininkų iš Bulgarijos ir Rumunijos imigracijos.
2007 m. į ES įstojusių Bulgarijos ir Rumunijos darbininkai lygiateisiais Sąjungos šalių darbo rinkų dalyviais taps tik kitų metų sausio 1 d. Britai nerimauja, kad taip atsitikus Jungtinę Karalystę užplūs darbo ieškantys bulgarų ir rumunų imigrantai. Baiminamasi, kad atvykėliai iš vienų skurdžiausių Europos valstybių nustekens birtų socialinės rūpybos sistemą. Toks požiūris paremtas ankstesne šalies patirtimi, kai ES plėtros banga 2004 m. paskatino darbo imigrantų iš aštuonių Rytų Europos valstybių antplūdį.
Naujas žvilgsnis į seną problemą
Imigracijos problema Didžiosios Britanijos politikų svarstoma jau ne vienus metus, tačiau tik dabar atsidūrė visų pagrindinių šalies partijų politinės darbotvarkės centre. Iš dalies dėl to kalta euroskeptikė Nepriklausomybės partija, pasisakanti už Jungtinės Karalystės išstojimą iš ES ir griežtą imigracijos politiką. Partijos propaguojami tikslai sulaukė visuotinio dėmesio po to, kai ji neseniai vykusiuose rinkimuose į laisvą parlamentaro vietą aplenkė dominuojančias konservatorių ir leiboristų partijas. Nors ir nelėmęs pergalės, sėkmingas Nepriklausomybės partijos pasirodymas rinkimuose bei augantis jos lyderio Nigelio Farage’o populiarumas atskleidė didėjantį visuomenės palaikymą gana radikalioms partijos pažiūroms. Tai paskatino kitas partijas, siekiančias atgauti prarastą rinkėjų paramą, sugriežtinti pozicijas imigracijos klausimu.
Kovo pabaigoje Jungtinės Karalystės premjeras konservatorius Davidas Cameronas viešai ir griežtai kritikavo imigrantus, kaltino juos užsiimant vadinamuoju pašalpų turizmu. „Grynoji migracija turi radikaliai sumažėti nuo šimtų iki dešimčių tūkstančių per metus“, – tvirtino vyriausybės vadovas ir pristatė priemones, kuriomis žadama mažinti imigracijos daromą poveikį valstybės socialinės apsaugos sistemai. D. Camerono pateiktas imigracijos kontrolės planas apima apribotą priėjimą prie nacionalinės sveikatos apsaugos sistemos bei socialinio būsto, baudas nelegalius asmenis samdantiems darbdaviams ir juos apgyvendinantiems būstų šeimininkams. Taip pat premjeras žadėjo, kad vyriausybė iki šešių mėnesių apribos bedarbio pašalpų teikimą iš Europos ekonominės erdvės (EEE) atvykusiems darbininkams. „Mes perduosime imigrantams iš EEE labai aiškią žinutę, kad nėra absoliučių teisių į bedarbio pašalpas“,– aiškino premjeras.
Neįvertinta imigracijos nauda
Tokie britų valdžios komentarai sulaukė neigiamų reakcijų. Bulgarijos užsienio reikalų ministras Nikolajus Mladenovas tvirtino, kad Jungtinė Karalystė perdeda dėl bulgarų imigracijos bangos rizikos. Šalies ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Konstantinas Dimitrovas išsakė kritiką dėl Nepriklausomybės partijos prieš gegužę vyksiančius tarybų rinkimus vykdomos rinkimų kampanijos, kurioje svarstomas bulgarų imigrantų poveikis Jungtinės Karalystės darbo rinkai ir socialinės rūpybos sistemai. „Mes reaguojame tvirtai, mandagiai, bet labai stipriai į tokius pareiškimus ir šios propagandos sukurtą atmosferą“, – tvirtino Bulgarijos ambasadorius.
Europos komisaras užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties reikalams László Andoras teigė, kad kaltinti imigrantus dėl ekonominių sunkumų neprotinga. „Tiesa tai, kad imigrantai iš kitų ES šalių yra labai naudingi Jungtinės Karalystės ekonomikai, pirmiausia dėl to, kad jie padeda užpildyti laisvas kvalifikuotų darbuotojų vietas ir moka daugiau mokesčių bei gauna mažiau pašalpų nei britų darbininkai“, – aiškino L. Andoras. Tai patvirtino ir kovo pabaigoje paskelbtas „Migration Matters Trust“ tyrimas. Jo duomenimis, dabar sustabdžius grynąją migraciją Jungtinės Karalystės viešojo sektoriaus grynoji skola per ateinančius penkerius metus išaugtų iki 18 mlrd. svarų sterlingų, o kiekvienam mokesčių mokėtojui per gyvenimą tai kainuotų 137 tūkst. svarų sterlingų. „Didžioji Britanija negali sau leisti užtrenkti durų imigrantams“, – konstatavo „Migration Matters Trust“ direktorius Atulas Hatwalas.
Tvirti įrodymai su optimistine gaida
Pastaruoju metu pristatyti bent keletas tyrimų, kuriais siekta prognozuoti galimą bulgarų ir rumunų imigracijos į Jungtinę Karalystę poveikį šalies ekonomikai.
Kovo pabaigoje publikuotas Centrinės Europos universiteto profesoriaus Martino Kahaneco vadovaujamas tyrimas „Bedarbio pašalpos ir imigracija: ES patirtis“. Jame analizuojami 1999–2007 m. duomenys iš 19 Europos šalių paneigė prielaidą, kad vienas pagrindinių Jungtinės Karalystės imigrantų traukos veiksnių – dosni šalies socialinės rūpybos sistema. Mat Jungtinės Karalystės išlaidos bedarbių pašalpoms buvo vienos mažiausių iš visų tyrime dalyvavusių valstybių. Tyrimas pabrėžė, kad kiti veiksniai, kaip kalba ir kvalifikacija, labiau lemia imigrantų pasirinkimą.
Balandžio viduryje paskelbtas dviejų suomių mokslininkių Mari Kangasniemi ir Merjos Kauhanen tyrimas, kuriame teigiama, kad naujų (2004 m. ir vėliau įstojusių) ES narių imigrantai turi 7 proc. didesnę tikimybę susirasti darbą Jungtinėje Karalystėje nei patys britai. Tačiau reikia pabrėžti, kad imigrantai dažnai dirba mažiausiai mokamus darbus. Tai patvirtina žinomą faktą – Jungtinės Karalystės imigrantai paprastai dirba tai, ko nesiima vietos gyventojai.
Nacionalinis socialinių ir ekonominių tyrimų institutas padarė išvadą, kad bulgarų ir rumunų antplūdis į Jungtinę Karalystę kitąmet mažai tikėtinas, nes tai nėra pagrindinė šių šalių emigrantų tikslo šalis. Iki šiol Bulgarijos ir Rumunijos piliečius labiausiai traukė tokios valstybės kaip Ispanija ir Italija. Nepaisant ekonominio sunkmečio pastarosiose, manoma, kad tendencija išliks ir 2014 m. dėl šiose valstybėse susiformavusių rumunų ir bulgarų imigrantų bendruomenių. Be to, pastebėta, kad iki šiol į Jungtinę Karalystę atvykę Bulgarijos ir Rumunijos piliečiai daugiausia buvo jauni, nesukūrę šeimos ir turintys aukštesnę kvalifikaciją nei kitų ES šalių imigrantai, todėl jų poveikis socialinės rūpybos sistemai – ribotas.
BBC iniciatyva kovą įvykdytos visuomenės apklausos Rumunijoje ir Bulgarijoje patvirtino, kad apribojimų įsidarbinti panaikinimas neturės didelio poveikio bulgarų ir rumunų imigracijai į Jungtinę Karalystę. Nors nemažai respondentų atskleidė norintys dirbti Jungtinėje Karalystėje, jų paklausus apie konkrečius planus (darbo ir gyvenamosios vietos paieškas), skaičius buvo gerokai mažesnis. Iš tų, kurie planavo dirbti Jungtinėje Karalystėje, dauguma abiejų šalių respondentų (65 proc. rumunų ir 60 proc. bulgarų) teigė tai darysiantys tik turėdami tvirtą įdarbinimo agentūrų ar bendrovių darbo pasiūlymą. Paklausti, ar Jungtinės Karalystės valdžios apribojimai teikti socialines pašalpas imigrantams galėtų paveikti jų sprendimą rinktis šią šalį, dauguma respondentų Bulgarijoje ir Rumunijoje atsakė neigiamai.
Atrodo, kad naujos imigracijos baimę visuomenėje skleidžiantys politikai linkę manipuliuoti rinkėjų nuotaikomis prieš artėjančius rinkimus ir dėl to vengia įvertinti objektyvius faktus. Ko gero, Jungtinės Karalystės valdžios pareigūnams vertėtų kiek atsikvėpti ir įsiklausyti į Nacionalinio socialinių ir ekonominių tyrimų instituto atstovės Heather Rolfe žodžius: „Nėra reikalo panikuoti.“
