Nacionalinės energetikos strategijos rengimo darbo grupė šią savaitę perdavė Vyriausybei išvadas, kaip derėtų toliau plėtoti Lietuvos energetikos sektorių. Didžioji dalis pateiktų teiginių atitinka iki šiol galiojusią Energetinės nepriklausomybės strategiją, priimtą dar praėjusios valdančiosios koalicijos. Tačiau svarbiausio atsakymo – ar bus Visagino atominė elektrinė (VAE) – išvadose nėra.
Darbo grupės pateiktose išvadose pripažįstama, kad šiuo metu per didelę energetikos sektoriaus dalį sudaro „subsidijuojami nekonkurencingi generatoriai“, t. y. iš atsinaujinančių energijos šalinių bei neefektyvių termofikacinių elektrinių, kuriose deginamos dujos, gaminama elektros energija. Taip pat ekspertai nurodė, kad būtina kuo labiau įvairinti elektros energijos gamybos išteklius: plėtoti ir atsinaujinančių energijos išteklių galimybes, ir kogeneracinės energijos gamybą, ir branduolinę energetiką. Taip pat pripažįstama, kad elektros energijos gamyba bus užtikrinama ir iš diversifikuotų dujų tiekimo šaltinių, toliau siekiama turėti kuo daugiau elektros energijos importo šaltinių.
Ši išvada gana aiškiai teigia, kad Lietuva neturėtų atsisakyti branduolinės energetikos. Tačiau, kaip užtikrinti šios nuostatos įgyvendinimą, specialistai negalėjo pasakyti. Keli mėnesiai ekspertų grupės darbo baigėsi nuoroda į dar tolimesnius įvertinimus, nes tik rudenį bus užbaigta studija, įvertinanti Baltijos valstybių integracijos į ES vidaus elektros rinką ir galimų jungčių įrengimo galimybes. Nuo to priklausys, kokių galima tikėtis VAE rezervinės galios išteklių ir kokią įtaką VAE turės Baltijos šalių sinchronizacijai su žemyninės Europos tinklais.
Premjero išsisukinėjimai
Vis dėlto politinių atsakymų Vyriausybė nesugebėjo pateikti. Premjeras Algirdas Butkevičius ėmė išsisukinėti nuo aiškių atsakymų, ar Vyriausybė pritaria ekspertų darbo grupės išvadoms ir ketina statyti VAE. Po Vyriausybėje surengto Strateginio komiteto posėdžio A. Butkevičius teigė, kad Lietuva turi būti branduolinės energetikos šalis, tačiau taip pat paminėjo, kad siūlomas VAE variantas, apskaičiavus elektros gamybos savikainą, yra per brangus. Premjeras svarstė, ar būtų galima sumažinti kainą.
A. Butkevičiaus žodžiais, reikia informuoti regioninius partnerius, kad jie išanalizuotų pateiktus pasiūlymus – ypač kaip būtų galima sumažinti projekto išlaidas. „Informuosime regioninius partnerius apie priimtą sprendimą. Detaliau apie galimas sąlygas ir sprendimą tęsti ar netęsti VAE projektą bus galima kalbėti, kai Latvija ir Estija susipažins su detaliais apsirūpinimo elektros energija skaičiavimais“, – nurodė Vyriausybės vadovas.
Tačiau tos pačios dienos pavakarę socialdemokratų partija išplatino pareiškimą, kuriame teigiama: „Algirdas Butkevičius patvirtina, kad socialdemokratai gerbia Lietuvos piliečių nuomonę dėl atominės elektrinės, išsakytą referendume. Nauja atominė elektrinė būtų statoma tik įrodžius jos ekonominį naudingumą ir įvertinus galimą ekologinę žalą. Darbo grupės pristatytas tyrimas rodo, kad konservatorių pasiūlytas projektas yra neracionalus ir jam nebus pritarta.“
Vakare, susitikdamas su valdančiosios koalicijos partneriais A. Butkevičius ėmė kalbėti, kad žiniasklaida neteisingai jį interpretuoja. Premjeras pradėjo aiškinti, kad teigdamas apie branduolinės energetikos būtinybę jis turėjo galvoje Ignalinos atominės elektrinės uždarymą, o VAE nebus statoma.
Keistos pastangos išsisukti nuo konkrečių atsakymų ir apeliavimas į dar tolimesnes studijas, regioninių partnerių sprendimus ir bandymai išlipti sausiems iš referendumo dėl atominės elektrinės statybos rezultatų balos sukėlė tikrą sumaištį. Vyriausybės vadovas, atsakingas už politinių sprendimų priėmimą ir jų paaiškinimą, darė viską, kad jų nebūtų galima suprasti.
„Premjeras pakliuvo į vidaus politikos spąstus, – mano energetikos ekspertas Romas Švedas. – Jis greičiausiai supranta ir pritaria ekspertų darbo grupės išvadoms, tačiau politiškai yra įvarytas į nepavydėtiną padėtį. Tačiau reikia pagaliau apsispręsti, kas svarbiau – reitingai ar valstybės reputacija?“ Anot R. Švedo, dėl tokio blaškymosi Lietuva visiškai praranda investuotojų pasitikėjimą, regioniniams partneriams darosi nebejuokinga.
Kiek pigiau?
Vis dėlto kiti politikai, nors ir nenorėdami už premjero nugaros prisiimti atsakomybės už aiškinimus dėl VAE likimo, šiek tiek atskleidė sąlygas, kurios leistų tęsti šį projektą. Darbo grupės pateiktose rekomendacijoje nurodytos politinės sąlygos: nacionalinis partijų susitarimas ir energetikos projektų depolitizavimas, konkretesnis ir finansiškai didesnis regioninių partnerių (Latvijos ir Estijos) sutikimas dalyvauti projekte.
Lietuvos energetikos instituto (LEI) ekspertų skaičiavimai, kuriais rėmėsi Jaroslavo Neverovičiaus vadovaujama darbo grupė, pateikė keletą skirtingų scenarijų, kaip galėtų atrodyti elektros energijos savikaina. Pagal vieną jų VAE statybos atveju maždaug nuo 2031 m. Lietuvos gaminama elektros energija taptų nekonkurencinga Lietuvoje, nes viršytų prognozuojamas elektros energijos kainas Lenkijoje (kurios vertinamos kaip potencialiai didžiausios regione). Todėl, LEI ekspertų vertinimais, derėtų remtis „lanksčiu nebranduoliniu“ scenarijumi, pasikliaujant importu iš kitų šalių bei plečiant biokuro termofikacinių elektrinių tinklą. Vis dėlto toks scenarijus gali turėti dvejopų padarinių – jei situacija importo rinkose bus palanki, Lietuva gali tikėtis maždaug 4–10 centų pigesnės elektros energijos, nei turint VAE, tačiau jei importo kainos bus nepalankios, galutinė elektros energijos kaina bus didesnė už tą, kurią galėtų pasiūlyti VAE.
Būtent šie scenarijai nurodė būtinybę ieškoti pigesnio VAE statybos varianto – tokiu atveju būtų galima sumažinti Lietuvos priklausomybę nuo importuojamos elektros energijos ir užtikrinti šalies energetinį saugumą. „Dabartinė situacija, kai apie 70 proc. elektros energijos importuojama, yra netvari, – Žinių radijui ekspertų darbo grupės išvadas pakartojo prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas Nerijus Udrėnas. – Branduolinė energetika neabejotinai užtikrintų didžiausią energetinį saugumą ilguoju laikotarpiu. Tačiau tokio projekto finansavimas, struktūros, valdymo sprendimai turi būti detaliai aptarti tiek politiniu, tiek visuomeniniu lygiu.“
Tačiau kiek būtina atpiginti VAE projektą, kad jis taptų konkurencingas, kol kas neaišku. Energetikos ministras J. Neverovičius, remdamasis mokslininkų skaičiavimais, teigė, kad būtų siūloma 5–8 proc. sumažinti projekto kainą, palyginti su ta, kuri dabar pateikta VAE verslo plane. Tačiau vienas koalicijos politinės tarybos dalyvių „Tvarkos ir teisingumo“ atstovas Remigijus Žemaitaitis aiškino, kad galima būtų tęsti projektą, jei jo kaina sumažėtų 30–40 proc.
Akivaizdu, kad toks variantas būtų greičiau tik teorinis, tad VAE likimas būtų pasmerktas. „Manau, tai vėl neatsakingo politikavimo pavyzdys, – teigia R. Švedas. – Kaip politikai žvilgtelėję į popierius gali vienu mostu švaistytis tokiais skaičiais? Vadinasi, ir „Hitachi“, ir kitų didžiųjų įmonių atstovai, nusprendę imtis projekto ir pasakę, kad mato komercinę prasmę, buvo visiški kvailiai?“
Kaip teigė IQ šaltiniai, susipažinę su LEI skaičiavimais, Energetikos ministerijos atstovai negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad pateikti scenarijai ir ateities elektros energijos kainų skaičiavimai visiškai tikslūs. Taip pat R. Žemaitaičio paimti skaičiai – greičiau atsitiktiniai, nukreipti nežinia į kurį hipotetinį variantą.
Vis dėlto, R. Švedo teigimu, daug didesnė bėda yra tai, kad politikuodami ir šaudydami sau į kojas Lietuvos politikai galiausiai stumia šalį į ilgalaikę priklausomybę nuo Kaliningrado ar Baltarusijos atominių elektrinių, kurios statomos net nesilaikant tarptautinių saugumo susitarimų.
