„Ar vykčiau ten trečią kartą? Gal ne, man jau užteks“ – šypteli keliautojas Vytautas Bukauskas, kai paklausiu, ar dar kada nors vyktų į Etiopiją. Jo „romanas“ su šia šalimi, atrodo, bent kuriam laikui baigtas. Tačiau tiems, kurie nestebėjo begemotų ir krokodilų drumstame ežero vandenyje, nematė koptų religinių apeigų, nevaikščiojo po afrikietišką turgų, Etiopija tikrai turi ką pasiūlyti.
Pažintį su šalimi tradiciškai rekomenduojama pradėti nuo sostinės, ir Etiopija – ne išimtis. V. Bukauskas pripažįsta, kad Afrikoje įspūdingų miestų – reta, bet Adis Abebai jis rekomenduoja skirti bent vieną dieną. Etiopijos sostinėje verta aplankyti Šv. Trejybės katedrą, šalies nacionalinį muziejų bei Merkato, didžiausią Afrikoje, turgų.
Pats miestas, nors ir didžiulis, architektūra neprilygsta kaimynės Eritrėjos sostinei Asmarai. Anksčiau joje lankęsis V. Bukauskas pasakojo, kad dar nuo Benito Mussolini okupacijos laikų mieste išlikusi autentiška architektūra ir net itališkos provincijos gyvenimo stilius.
Tačiau į Etiopiją, kaip ir į daugelį kitų Afrikos šalių, keliautojus pirmiausia traukia ne miestai, o galimybė pajusti laukinės gamtos kvėpavimą. Be abejo, protingai ir atsargiai: apie ribą tarp egzotiškų įspūdžių ir pavojaus teko galvoti dar renkantis ežerą, kurį galėtų perplaukti triatlonininkas Vidmantas Urbonas.
„Pasirinkti vandens telkinį plaukti Afrikoje sunku pirmiausia dėl didžiųjų gyvūnų – begemotų, krokodilų. Be to, yra nemažai ežerų, kurie priklauso kelioms valstybėms. Dėl to gali kilti neišsprendžiamų su migracija susijusių klausimų“, – pasakojo V. Bukauskas.
Lietuviams pasirinkus Tanos ežerą vietiniai iš pradžių tikino, kad pavojingų gyvūnų jame nėra. Krokodilų lietuviai iš tiesų šiame ežere nematė. Tačiau kai V. Urboną laivu lydintys bendrakeleiviai antrą plaukimo dieną vairininkų paprašė pasukti kiek kita kryptimi, nei buvo planuota, vietiniai atsisakė. Paaiškėjo, kad toje vietoje arčiau kranto auga žolė, kurią labai mėgsta begemotai ir čia ateina jos paskabyti.
Tanos ežeras įdomus ne tik dėl gyvūnijos, bet ir dėl daugybės salų, kuriose stovi vienuolynai. Tai – senosios krikščioniškosios koptų kultūros dalis. Koptų tikėjimą kartu su krikštu Etiopija perėmė iš egiptiečių. Tačiau Etiopijoje ši religija įgavo ir šiek tiek judaizmo bei tradicinių Afrikos dvasinių ritualų bruožų.
Ryškiausių koptiškosios tradicijos atspalvių verta ieškoti Naująja Jeruzale vadinamoje Lalibeloje, kurią UNESCO yra įtraukusi į pasaulio paveldo sąrašą. Tai XII–XIII a. uolose iškaltų 11 bažnyčių kompleksas, kurio įspūdingiausias statinys yra kryžiaus formos Šv. Jurgio bažnyčia. Čia lietuviams teko stebėti Timkat – religinės Kristaus krikšto šventės apeigas.
Užstrigusią valtį teko stumti
Pietinė šalies dalis, kurioje plyti nacionaliniai parkai, vilioja ne tik galimybe pamatyti savanose gyvenančių genčių kasdienybę. Čamo ežeras garsėja begemotais, vienais didžiausių visame žemyne krokodilais ir didžiaisiais pelikanais. Kiek šių gyventojų pavyks pamatyti, kaskart priklauso ir nuo oro sąlygų.
„Šįkart Čamo ežeras mums parodė mažiau krokodilų nei per pirmą viešnagę: buvo kita vėjo kryptis, kitaip kilo bangos. Neradę jų pagrindinėje vietoje nutarėme plaukti į protaką. Tačiau užstrigo valtis. Vietiniai išlipę ėmė stumti – nepastumia. Tada ir mes išlipome stumti“, – laimingai pasibaigusį nuotykį prisiminė V. Bukauskas.
Netrukus priplaukė ir krokodilus – milžiniškus, lyg iš betono nulietus, tyliai gulinčius sau prie kranto. „Tokiam valtį apversti būtų juokų darbas, bet krokodilai – ne begemotai, jie be priežasties nepuola“, – sakė V. Bukauskas.
Jam yra anksčiau tekę pajusti, ką reiškia, kai begemotas ima ginti savo teritoriją. Kartą plaukdami valtimi ežere keliautojai išgirdo keistą, lyg arklio, prunkštimą ir pajuto, kaip begemotas panyra į vandenį. Tuomet vietiniai iškart paleido valties variklį ir sparčiai pasuko į krantą. Vos pasitraukus begemotas iškilo būtent toje vietoje, kurioje ką tik buvo valtis.
Visgi nacionaliniai parkai Etiopijoje ne tokie įspūdingi kaip Kenijoje ar Tanzanijoje. Kita vertus, dėl to jie ne tokie sukultūrinti: nėra nei aptvarų, nei specialių kelių. Išlipti iš automobilio taip pat nedraudžiama, nes plėšrių žvėrių ten nebelikę. Nors Etiopijos simboliu tradiciškai laikomas liūtas, šie žvėrys krašte senokai iššaudyti.
Šalį garsina kava
Kava – dar vienas dalykas, pasaulyje garsinantis Etiopijos vardą. Nors kai kuriose regiono šalyse geros kavos tradiciją nurungė arabinis dusūnas, populiariai vadinamas katu. Tai narkotinį poveikį turintis augalas, kurį Etiopija eksportuoja dideliais kiekiais, tačiau vietiniams jo vartoti neleidžia koptų kanonai.
„Mūsų skoniui kavos pupeles etiopiečiai pernelyg daug skrudina. Apskritai jie linkę daug ką prideginti. Net kai ant atviros ugnies mėsą kepa, mes sakome, kad jau užteks, o jie – dar ne ir kepa, kol apanglėja paviršius“, – pasakojo V. Bukauskas.
Vietiniu maistu maitinęsi lietuviai atkreipė dėmesį, kad daržoves, mėsos patiekalus etiopiečiai mėgsta gana aštrius, o etiopietiška duona yra rūgšti. Derlingose šalies žemėse užauga puikių daržovių ir vaisių, tačiau, pavyzdžiui, jų sulčių niekur paragauti neteko – tokios tradicijos tiesiog nėra.
Nuo šiaurės iki pietų Etiopiją išmaišusiems keliautojams didžiausią biudžeto dalį teko atriekti už galimybę patekti į nacionalinius parkus: kaip ir daugelyje Afrikos šalių, mokestis už vizitą yra nepigus. Apskritai, V. Bukausko pastebėjimu, per pastaruosius metus kainos turistams labai išaugo. Ir tai – tik dar viena priežastis, dėl kurios kelionių į egzotiškąją Afriką nereikėtų atidėlioti miglotai ateičiai.
