Tikslaus moters grožio apibrėžimo niekas negali pasakyti, bet aišku viena: visos dailiosios lyties atstovės gali žavėti savo išvaizda – vienos dėl įgimto grožio, kitos – todėl, kad žino kai kurių paslapčių. Pavyzdžiui, kaip taisyklingai paryškinti akis, kai jų vokai šiek tiek užkritę.
„Per sunkūs“ akių vokai priverčia krimstis ne vieną moterį, bet sumaniai atliktas makiažas šią nelabai patrauklią ypatybę gali paslėpti, ir akys iš karto atrodo didesnės, o žvilgsnyje nebelieka liūdesio ir nuovargio pėdsakų. Juolab nereikia laikyti tokių vokų išvaizdos trūkumu arba senėjimo požymiu – nedidelės gudrybės padės atgauti pasitikėjimą savimi ir tikėjimą savo patrauklumu.
Taigi reikės kelių atspalvių šviesių akių šešėlių, blakstienų tušo, žnyplelių blakstienoms užriesti, kontūrinių pieštukų ir šepetėlių.
Atliekant kasdienį makiažą pirmiausia reikia pakoreguoti antakių formą. Ryški taisyklinga šiek tiek pakelta jų linija padeda atitraukti dėmesį nuo apdribusių vokų ir suteikia žvilgsniui išraiškingumo. Tankius, plačius antakius patartina paploninti.
Verta prisiminti ir pagrindinę antakių formos taisyklę. Prie nosies sparnelio ir vidinio akies krašto priglaustas pieštukas parodo, kur antakis turi prasidėti. Antakio aukščiausias išlenkimo taškas nustatomas priglaudus pieštuką prie nosies sparnelio ir kaktikaulio taip, kad jis eitų per išorinį vyzdžio tašką. Antakio pabaigos vietą rodo nuo nosies sparnelio apačios per išorinį akies kampą išvesta linija.
Viršutinių vokų makiažui naudojami šviesūs šešėliai – tokie labiausiai „atveria“ akis, ir žvilgsnis tampa lengvas, nuo veido dingsta nuovargio išraiška.
Šviesių tonų matiniai šešėliai gali būti tepami ant viso viršutinių vokų paviršiaus, ties vidiniais akių kampučiais jie naudojami dar šviesesnio atspalvio, o ties išoriniais – tamsesnio. Paskui vidutinio tamsumo neblizgiais šešėliais braukiama horizontali linija palei kiekvieno voko raukšlę (ji gali šiek tiek užeiti ir ant paslankios, gaubiančios akį voko dalies), tada išsklaidoma, sušvelninant jos kontūrą. Tamsiu pieštuku galima apibrėžti viršutinių blakstienų augimo liniją.
Tamsios spalvos pieštuku arba šešėliais paryškinami ir apatiniai vokai, tiksliau, tik išoriniai jų kampeliai. Akcentuotas ištisinis kontūras akis tik sumažintų.
Blakstienos padažomos mėgstamu tušu ir specialiomis žnypliukėmis užriečiamos – dėl to žvilgsnis tampa gyvesnis. Apatinių blakstienų galima ir neryškinti.
Kasdieniam makiažui nerekomenduojama naudoti sodrios spalvos blizgančių šešėlių. Bet ruošiantis šventei tokie bus kaip tik. Šviesesniais blizgiais šešėliais padažoma nejudrioji viršutinių vokų dalis, o paslankioji – tamsiais.
Ties vienokių ir kitokių riba jie išsklaidomi. Paryškinamos ir užriečiamos blakstienos, apvedamas apatinio voko kontūras. Tik nereikia persistengti – per daug juodų linijų, blizgesio, perlamutro gali asocijuotis su vulgarumu, skonio neturėjimu, o ne su iškilmingumu ir puošnumu.
Skystos priemonės paryškinti akių kontūrams patartina vengti ir rengiantis į vakarėlį, ir juolab kasdien, – dėl jos veidas atrodo pernelyg griežtas. Nereikėtų tenkintis ir vienos spalvos šešėliais, o kelių vieno tono atspalvių derinimas – puiki priemonė pagyvinti akis. Taip pat nedera žavėtis „padūmavusių akių“ makiažu. Jam atlikti pasitelkiami pilki ir juosvi dekoratyvinės kosmetikos atspalviai turinčiosioms užkritusius akių vokus netinka.
Parengė A. Gotautaitė
